Pereiti prie turinio

Gyslotasis vyklys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Argyreia nervosa
(Argyreia nervosa)
Gyslotasis vyklys
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Vijokliniai
( Convolvulaceae)
Gentis: Vyklys
( Argyreia)
Rūšis: Gyslotasis vyklys
( Argyreia nervosa)
Binomas
Argyreia nervosa
(Burm.f.) Bojer, 1837
Gyslotasis vyklys Havajuose
Žydintis augalas

Gyslotasis vyklys (Argyreia nervosa) – vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Indijos subkontinento, plačiai paplitęs visame pasaulyje, įskaitant Havajus, Afriką ir Karibus. Havajuose šio augalo sėklos kartais naudojamos kaip atsipalaidavimo priemonė vietoje alkoholio. Nors gyslotasis vyklys gali būti laikoma invazine rūšimi, tačiau yra dažnai vertinamas dėl jo estetinių savybių. Yra du varietetai – čia aprašomas A. n. var. nervosa ir A. n. var. speciosa, naudojamas Ajurvedos medicinoje, bet su mažai psichoaktyviųjų medžiagų.

Gyslotojo vyklio sėklose yra įvairių ergolino alkaloidų, tokių kaip LSA.[1] Tyrimais sėklose aptinkamas ergino stereoizomerų kiekis, sudarantis 0,325% sausos masės.[2]

Gyslotasis vyklys yra vienas iš retų augalų, kurių spėjamos haliucinogeninės savybės nebuvo pripažintos iki pastarųjų laikų. Nors keletas šios šeimos giminingų augalų, pavyzdžiui, kvaitulinis gyvatenis (vietinis pavadinimas Ololiuhqui) ir trispalvis sukutis (Tlitliltzin), buvo naudojami šamanų ritualuose Lotynų Amerikoje šimtmečiais, tačiau A. nervosa nebuvo tradiciškai naudojamas šiam tikslui. Į jo savybes pirmą kartą atkreiptas dėmesys 1960-aisiais metais, nepaisant to, kad jo sėklų cheminė sudėtis yra beveik identiška jau minėtoms dviem rūšims, be to, sėklose yra didžiausia psichoaktyvių junginių koncentracija visoje augalų šeimoje. Indijoje tradiciškai naudojami augalo lapai ir šaknys, kurios neturi psichoaktyviųjų savybių, bet tarnauja kaip antiseptikas ir priešuždegiminis vaistas. Psichotropinės sėklų savybės tapo žinomas daugiausia dėl jų vartojimo Havajuose, Haityje ir Puerto Rike, kur nuskurdę gyventojai vartojo gyslotojo vyklio sėklas, siekdami pigaus apsvaigimo. Šių sėklų netrukus pateko į Alberto Hofmano, profesoriaus, LSD atradėjo, laboratoriją. Jis patvirtino, kad augalas turi psichoaktyviųjų savybių ir išanalizavo jo cheminę sudėtį.


Cheminė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyslotojo vyklio sėklose rasta daugybė cheminių junginių.[3]


Argirozidas
  • Argirozidas, (24R)-ergost-5-en-11-oxo-3β-ol-α-D-glucopyranoside, steroidinis glikozidas, būdingas tik Argyreia nervosa.[4]
Ergolino alkaloidai, nežinomas %
Junginio pavadinimas Sėklų sausoji masė % Cheminė struktūra
Izoerginas 0,188%
Erginas 0,136% Ergino struktūra
Ergometrinas 0,049% Ergometrino struktūra
Lizergo rūgšties hidroksietilamidas 0,035% Lizergo rūgšties hidroksietilamido struktūra
Izolizergo rūgšties hidroksietilamidas 0,024%
Elimoklavinas 0,022% Elimoklavino struktūra
Ergometrininas 0,011% Ergometrinino struktūra
Chanoklavinas 0,016% Chanoklavino struktūra
Ergolino alkaloidai, nežinomas %
Junginio pavadinimas Cheminė struktūra
Agroklavinas Agroklavino struktūra
Chanoklavinas II Chanoklavino II struktūra
Festuklavinas Festuklavino struktūra
Lizergenas Lizergeno struktūra
Lizergolis Lizergolio struktūra
Izolizergolis
Setoklavinas Izolizergolio struktūra
Izosetoklavinas
Vaisiai

Hidroksicinamono rūgštys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hidroksicinamono rūgštys
Junginio pavadinimas Cheminė struktūra
Kofeino rūgštis Kofeino rūgšties struktūra
Etilo kafeatas Etilo kafeato struktūra

Riebalų rūgštys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sėklos
Riebalų rūgštys
Junginio pavadinimas Cheminė struktūra
Miristoleino rūgštis Miristoleino rūgšties struktūra
Miristinė rūgštis Miristinės rūgšties struktūra
Palmitino rūgštis Palmitino rūgšties struktūra
Linoleinė rūgštis Linoleinės rūgšties struktūra
Linoleinė rūgštis
Oleinė rūgštis Oleic rūgšties struktūra
Stearinė rūgštis Stearinė rūgštis
Nonadecilinė rūgštis Nonadecilinė rūgštis
Eikozano rūgštis
Heneikozano rūgštis Heneikozano rūgšties struktūra
Beheno rūgštis Beheno rūgšties struktūra
12-metilmiristinė rūgštis
15-metilstearininė rūgštis
Jaunas augalas
Riebalų rūgščių glikozidai
Riebalų rūgštis Cheminė struktūra
Palmitinė rūgštis Palmitinės rūgšties struktūra
Oleinė rūgštis Oleic rūgšties struktūra
Stearino rūgštis Stearino rūgšties struktūra
Beheno rūgštis Beheno rūgšties struktūra
Linoleinė rūgštis Linoleinės rūgšties struktūra
Linoleinė rūgštis α-Linolenės rūgšties struktūra

Augalo naudojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelyje šalių yra legalu pirkti, parduoti ar sėti A. nervosa sėklas. Priklausomai nuo šalies, gali būti draudžiama sėklas įsigyti vartojimui, be to, kai kuriose šalyse draudžiamos ergino turinčios sėklos.

Ergino ekstraktas iš A. nervosa sėklų yra draudžiamas JAV, nes Kovos su narkotikais administracija jį priskiria prie Skysčių kontrolės akto (Controlled Substances Act) depresantų, nors pats augalas yra legalus. Lietuvoje šio augalo dalys ir ekstraktas yra įtraukti į medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams sąrašą.[5]

Modeliuojant laboratorinių žiurkių skrandžio opą didelėmis dozėmis A. n. var. speciosa lapų ekstrakto (50, 100 ir 200 mg/kg kūno svorio) parodė priešopinės veiklos aktyvumo nuo dozės priklausomybę ir gydė opą.[6]

Šaknų ekstraktu pamaitinti pelių patinai tapo aktyvesni. Tokių patinų apvaisintos patelės atsivedė daugiau vyriškos lyties palikuonių. Šį lyčių santykio pasikeitimą dar reikia išsiaiškinti.[7] Žiedų ekstraktas pelių patinams darė panašų poveikį.

  1. Halpern, J.H. (2004). „Hallucinogens and dissociative agents naturally growing in the United States“. Pharmacology & Therapeutics. 102 (2): 131–138. doi:10.1016/j.pharmthera.2004.03.003. „Although LSD does not occur in nature, a close analogue, lysergic acid amide (LSA, ergine) is found in the seeds of Argyreia nervosa (Hawaiian baby woodrose)“
  2. Chao JM, Der Marderosian AH (1973). „Ergoline alkaloidal constituents of Hawaiian baby wood rose, Argyreia nervosa (Burmf) Bojer“. J. Pharm. Sci. 62 (4): 588–91. doi:10.1002/jps.2600620409.
  3. Padhi, Milimita; Mahapatra, Sujata; Panda, Jnyanaranjan; Mishra, Nikunja (9 Feb 2013). „Traditional uses and Phytopharmacological Aspects of Argyreia nervosa“ (PDF). Journal of Advanced Pharmaceutical Research. 4 (1): 23–32. ISSN 2229-3787. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2014-12-29.
  4. Rahman, A.; Ali, M.; Khan, N. Z. (2003). „Argyroside from Argyreia nervosa Seeds“. ChemInform. 34 (21). doi:10.1002/chin.200321168. ISSN 0931-7597.
  5. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams Archyvuota kopija 2016-04-22 iš Wayback Machine projekto.
  6. Sunil K. Jaiswal, Chandana V. Rao, Brijesh Sharma, Pritee Mishra, Sanjib Das, Mukesh K. Dubey (1 September 2011). „Gastroprotective effect of standardized leaf extract from Argyreia speciosa on experimental gastric ulcers in rats“. Journal of Ethnopharmacology. 137 (1): 1–944. doi:10.1016/j.jep.2011.05.028.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  7. Subramoniam, A.; Madhavachandran, V.; Ravi, K.; Anuja, V.S. (2007). „Aphrodisiac property of the elephant creeper Argyreia nervosa“ (PDF). J Endocrinol Reprod. 11 (2): 82–85. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2014-12-30.