Frydricho Ėberto fondas
Ėberto fondas, Frydricho Ėberto fondas (vok. Friedrich–Ebert–Stiftung, FES) – didžiausias ir seniausias iš politinėms partijoms artimų paramos fondų Vokietijoje. Pavadintas pirmojo Vokietijos respublikos prezidento Frydricho Ėberto (1871–1925) vardu.
Istorija, veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frydricho Ėberto fondas įkurtas paties Ėberto iniciatyva (idėja bei valia išreikšta testamente), 1925 m. vos keletą dienų po F. Ėberto mirties, nacių uždarytas 1933 m. Veikla atnaujinta 1947–1950 m. Frydricho Ėberto fondas remia politinį ir socialinį lavinimą, skatinant demokratiją ir pliuralizmą, tarptautinį bendradarbiavimą ir kooperaciją. Turi atstovybes ir biurus visuose pasaulio regionuose, Europoje, taip pat ir Lietuvoje (būstinė - Vilnius), konferencijų centrą. Centrinė būstinė yra Bonoje.
Vadovybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmininkai:
- 1953-1970 m. Gerhardas Veiseris,
- 1970-1983 m. Alfredas Nau,
- 1983-1987 m. Heincas Kiunas,
- 1987-2003 m. Holgeris Biorneris,
- nuo 2003 m. Anke Fuchs.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficialus fondo tinklalapis Archyvuota kopija 2020-09-19 iš Wayback Machine projekto. (vok.)
- Stipendijų programų tinklavietė
- Frydricho Ėberto fondo atstovybė Lietuvoje Archyvuota kopija 2007-09-15 iš Wayback Machine projekto. (liet.)