Pereiti prie turinio

Fetišizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fetišų turgus

Fetišizmas (angl. fetishism, iš pranc. fétiche, šis iš port. feitiço, iš lot. facticius 'dirbtinis') – religinis materialių daiktų fetišų garbinimas. Fetišai – daiktai, kuriems priskiriamos antgamtinės savybės, antgamtinė galia.[1] Terminą fetišas XVIII a. įvedė olandas keliautojas V. Bosmanas.

Šis terminas atsirado Portugalijoje, kur juo apibūdindavo objektus, naudojamus religiniuose kultuose Vakarų Afrikoje. Europoje jis paplito lyginant vakarų Afrikos ir senovės Egipto tikėjimus. Vėliau Auguste Comte mėgino sukurti evoliucinės teorijos religijoje koncepciją. Anot jo, fetišizmas yra primityviausia religijos forma, kurią seka politeizmas ir monoteizmas.

Yra manoma, kad monoteistinės religijos išlaikė kai kuriuos fetišus, pvz., krikščionybėje kryžius.

Teoriškai, fetišizmas yra visų religijų šaknys, tačiau jis tyrinėjamas religijotyrininkų tik vakarų Afrikos tikėjimuose, pvz., vudu, kuris tiesiogiai išsivystė iš fetišizmo.

Kraujas dažnai laikomas stipriu fetišu ar fetišo dalimi. Kartu su krauju, kiti objektai – kaulai, kailis, nagai, plunksnos, brangakmeniai ir kristalai, vanduo iš tam tikrų vietų, kai kurie augalai ir medžių dalys – yra įprasti fetišai įvairiose pasaulio kultūrose.

Fetišai buvo dažnai naudojami indėnų religijoje. Lokys vaizdavo šamaną, bizonas buvo aprūpintojas, puma – karys, vilkas – vedlys.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]