Federacija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Federacinė valstybė – tai tokia valstybė, kurioje politinių sprendimų priėmimo kompetencija yra konstituciškai išdalinta tarp centrinių valdymo institucijų ir federacijos subjektų. Dažnai federacijos būna daugiatautės arba teritoriškai labai didelės valstybės, tačiau tai nėra būtinos sąlygos federacijai egzistuoti. Dažnai istoriškai federacijos susiformuoja iš buvusių nepriklausomų valstybinių darinių. Federaciją sudarantys vienetai paprastai neturi teisės vienašališkai atsiskirti.

Sudėtinės federacinės valstybės dalys įvairiose valstybėse vadinamos skirtingai – žemės, valstijos, kantonai ir kt.

Pasaulio federacijų pavyzdžiai:

Dabartinių pasaulio federacijų pavyzdžiai:

De facto federacijos:

Istorinės federacijos:

Federacija ir kitos valstybės formos

Federacinė valstybė yra tarp dviejų priešingų valstybės organizavimo polių – unitarinės valstybės ir konfederacijos.

Unitarinė valstybė sudaro vieningą socialinį junginį, kuriame tautos, teritorijos ir valdžios elementai pasireiškia aiškiomis formomis ir nesikartoja. Ji gali būti centralizuota ir decentralizuota, kai dalis valstybinių funkcijų deleguojama teritoriniams vienetams, kurie nėra įjungti į centrinės valdžios hierarchiją, tačiau savo veiklos teisėtumo požiūriu yra valstybinės valdžios prižiūrimi.

Kategoriškai priešinga unitarinei valstybei yra konfederacija, t. y. toks dviejų ar kelių valstybių blokas ar junginys, kuris pats naujos valstybės nesudaro, o visa jo kompetencija ir viešoji galia jam yra susijungusių valstybių deleguota jų susitarimu. Iš principo jos sudarymas, įėjimas į ją ir jos likvidavimas bei išėjimas iš jos yra laisvas, suvaržytas tik sutarties sąlygomis. Tokios valstybių „draugijos“ yra prieškarinė Tautų Sąjunga, įvairūs regioniniai valstybių dariniai.

Tarpinę mišrią formą tarp unitarinės valstybės ir konfederacijos sudaro federacija. Čia randame dvilypę valstybinę struktūrą: viršutinę, kurią sudaro vieninga federacinė centro valstybė ir apatinę, kurią sudaro sufederuotos pamatinės valstybėlės, federacijos nariai (valstijos, kantonai, žemės). Federaciją galima vadinti sąjungine valstybe (Bundesstaat), o konfederaciją – valstybių sąjunga (Staatenbund). Konfederacija yra tiktai kelių valstybių sąjunga, kuri pati valstybės nesudaro; federacija, kad ir sąjunginė, vis dėlto jau pati yra valstybė. Federacijoje kaip mišrioje formoje visuomet yra šiek tiek unitarizmo ir šiek tiek konfederacijos. Federacijos nariai užima tarpinę vietą tarp autonominės provincijos decentralizuotoje unitarinėje valstybėje ir konfederacinės sąjungos nario, prilygdami arba besiartindami prie vienos ar kitos, tačiau niekuomet savo konstitucine padėtimi su jais nesutapdami. Visai federacijoje veikiančiai teisei viešpatauja federalinė centro konstitucija. Jai yra subordinuoti federacijos nariai ir jų teisė.

Paprastai federacinių valstybių parlamentas sudaromas iš dviejų rūmų, kurių vieneri sudaromi iš federacijos subjektų renkamų atstovų. Be to, federacijos nariai vienaip ar kitaip dalyvauja ir keičiant bei papildant federalinę konstituciją. Tai yra išlaikyta nuosekliose federacijose, tokiose kaip JAV ir Šveicarija.

Paprastai federacijos nariai yra lygūs ir naudojasi vienodomis teisėmis, kurios nepriklauso nuo jų teritorijos didumo, piliečių skaičiaus, jų politinio ar socialinio vaidmens ir svarbos (simetriška federacija). Atskirais atvejais atskiri federacijos subjetai turi didesnę kompetenciją nei kiti (asimetriška federacija). Dažniausiai tokie išskirtiniai federacijos subjektai iš likusiųjų išskiriami tautiniu, religiniu, regioniniu ar kultūriniu pagrindu.

Federacijoje centro kompetencija yra atributyvinė, o federacijos narių – bendroji. Tai reiškia, kad federacijos narių kompetencijai priklauso visi klausimai, išskyrus tuos, kurie yra aiškiai perleisti centro kompetencijai federacinėje konstitucijoje.