Endokrininė sistema
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Endokrininė sistema | |
|---|---|
 | |
| Duomenys | |
| Klasifikacija | |
| Lotyniškai | systema endocrinum |
| MeSH | D004703 |
| FMA | 9668 |
Endokrininė sistema – belatakės, arba vidaus sekrecijos liaukos, kurios į kraują išskiria specifinius cheminius junginius – hormonus, reguliuojančius vidines organizmo funkcijas. Žmogaus endokrininė sistema išsidėsčiusi įvairiose kūno vietose ir sudaryta iš:
1. Endokrininių liaukų:
- hipofizė (arba posmegeninė liauka, tiksliau priekinė jos dalis - adenohipofizė);
- kankorėžinė liauka - epifizė;
- kaklo srityje:
- už krūtinkaulio – užkrūčio liauka;
- pilvo ertmėje:
2. Endokrininių komponentų įeinančių į kitas liaukas ar organus:
- kasa - kasos salelės, Langerhanso salelės
- lytinės liaukos:
3. Difuzinės neuroendokrininės sistemos ląstelės, kuriai priklauso ir APUD ląstelės.
Visos endokrininės sistemos dalys yra glaudžiai susijusios ir valdomos nervų sistemos, tačiau ir hormonai turi grįžtamąjį ryšį, jie veikia ir nervų sistemą. Kai kurie hormonai turi savo organus-taikinius, kuriuose yra receptorių atpažįstančių tik tam tikrus hormonus. Struktūriniu požiūriu endokrininės liaukos skirstomos į sijelines, folikulines ir fibroblastines. Endokrininės sistemos dalys vystosi iš labai įvairių šaltinių - ektodermos (hipofizė, epifizė, antinksčių šerdis), mezodermos (lyt. liaukos, antinksčių žievė) ir endodermos (skydliaukė, kasa, prieskydinės liaukos).
Centrinę endokrininės sistemos dalį sudaro epifizė, adenohipofizė, pagumburio branduoliai (nuclei supraopticus ir paraventricularis). Visos kitos dalys yra periferinės ir arba priklauso nuo hipofizės veiklos(skydliaukė, antinksčių žievė, lyt. liaukos) arba ne (visos likusios).
Endokrininė sistema labai svarbi homeostazei – organizmo vidinės aplinkos dinaminei pusiausvyrai palaikyti, todėl ji kartu su nervų sistema užtikrina darnią organizmo veiklą.