Ekonominė diplomatija
Ekonominė diplomatija – visuma priemonių, kurių pagalba subjektas siekia patenkinti savo ekonominius interesus, mezgant, palaikant ir plėtojant ekonominius bei su jais glaudžiai susijusius santykius su užsienio (valstybių) subjektais.
Formos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal šalių skaičių – dvišalė, trišalė, keturšalė (daugiašalė) diplomatija.
Pagal veiklos įgyvendinimo formą – tiesioginė ir netiesioginė diplomatija. Pagal veiklos viešum lygį – vieša, slaptoji, ribotai vieša.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal rūšis gali būti išskiriama:
- Valstybių ekonominė diplomatija,
- Tarptautinė ekonominė diplomatija,
- Finansinė ekonominė diplomatija,
- Verslo diplomatija.
Valstybių ekonominė diplomatija glaudžiai susijusi su Didžiąja politika. Diplomatinės priemonės naudojamos užtikrinant valstybės ekonominius interesus (pvz., užsienio šalių rinkų atvėrimas šalies paslaugoms ir prekėms) ir atvirkščiai – per ekonominius svertus yra veikiama užsienio politika.
Tarptautinė ekonominė diplomatija pasireiškia kaip tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo (veiklos) forma. Tarptautinės finansinės - ekonominės politikos pokyčių tendencijos.
Verslo diplomatija šiuo metu formuojasi kaip atskira diplomatijos rūšis, kadangi auga transnacionalinių korporacijų reikšmė.
Subjektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atititinkamai pagal ekonominės diplomatijos sritis gali būti išskiriami diplomatijos subjektai. Pagal savo statusą tai gali būti viešieji ir privatūs subjektai. Viešieji tai:
- Ekonominės valstybės insitucijos (pvz., ūkio ministerija),
- Ekonominės įstaigos (pvz., LEPA),
- Ekonominės asociacijos, visuomeninės organizacijos, klubai, susivienijimai.
Privatūs subjektai – tai valstybinių pareigų neinantys asmenys, organizacijos, įmonės, kurie padeda užtikrinant ir įgyvendinant ekonominius interesus. Tai korporacijų vadovai, sporto, meno, kultūros įžymybės ir kt.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užsienio prekyba, privačioji diplomatija.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Simonas Žunda. Šiuolaikinė ekonominė diplomatija: Lietuvos atvejis. Bakalauro darbas; VU TSPMI, BA96/2005.
- Simona Utaraitė. „Ekonominė diplomatija“: Lietuvos ekonominių interesų užtikrinimo sąlygos ir priemonės. Vadovas doc. E. Maldeikis, MRU. VSEmd5-01, Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro darbas.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos ekonominė diplomatija Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- Objektyvumas ir neutralumas ekonominėje diplomatijoje: valstybės interesai versus verslo interesai Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto. Pranešimo prezentacija URM, ICC, TSPMI ir „Verslo žinių„ tarptautinėje konferencijoje “Ekonominė diplomatija kintančiame pasaulyje", Vilnius