Drožtukas
Drožtukas – pieštukų smailinimo įrankis. Naudojamas paprastiems pieštukams, t. y. sudarytiems iš minkšto (medinio arba polimerinio) dangalo su grafito šerdele.
Veikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pieštukai įprastai galandami peiliu. Taip iki šiol juos drožia ir dailininkai.
Drožiant drožtuku, viena ranka sukiojamas pieštukas, o kitoje yra laikomas pats drožtukas. Drožia prie korpuso pritvirtinta siaura (iki 2 cm ilgio) geležtė, kuria lygiai šalinamas pieštuko dangalas ir smailinama pieštuko šerdis.
Tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drožtukai būna dviejų rūšių: nedideli, atviru korpusu, pagaminti iš plastiko, medienos ar metalo; kartais turi plastikinę dėžutę, kur krenta atliekos (nuodrožos). Tokiuose kartais būna įtaisyta antra, didesnė anga, skirta storesniems (angl. jumbo) pieštukams drožti. Metalinių drožtukų korpusai gaminami iš magnio, aliuminio ar, brangesnių, iš žalvario, geležtės – iš plieno, o varžtai – iš žalvario lydinio. Magnio korpusas apsaugo plieno geležtę nuo rūdžių.[1]
Drožtukai būna įvairių dekoratyvinių formų – kaip nedideli gaubliai, žaisliniai gramofonai, žaisliniai automobiliai ir t. t.
Dažni drožėjai naudoja mechaninius drožtukus su rankena ir automatinius (elektroninius). Juose vietoje vieno peilio dažnai naudojamas frezavimo peilis, jie patvaresni. Kosmetikos parduotuvėse pardavinėjami specialūs drožtukai, skirti makiažo pieštukams.
Trūkumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naudojantis populiariais drožtukais, pieštuko smaigalys lieka apvalus, kas kartais nepageidautina. Plonoms linijoms braižyti labiau tinka iš abiejų pusių apšlifuotas smaigalys (pleišto, kalto formos), mat toks smaigalys rečiau nulūžta, yra patvaresnis. Pavyzdžiui, dailidės pieštukai gaminami būtent tokiu principu.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- David Rees: Die Kunst einen Bleistift zu spitzen: Theorie und Praxis der Kunst des Bleistiftspitzens für Schriftsteller, Künstler, Unternehmer, Architekten, Handwerker, Juristen, Staatsdiener u.v.a. Eine praktische und theoretische Abhandlung. Metrolit Verlag, Berlin 2013. ISBN 978-3-8493-0045-6.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Magnesium - Technische Darstellung, Chemische Eigenschaften, Legierungen Archyvuota kopija 2013-05-10 iš Wayback Machine projekto.