Danijos karas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Danijos karas

Diubiolio mūšį vaizduojantis Jørgen Valentin Sonne paveikslas

Data	1864 m. vasario 1 d. – 1864 m. spalio 30 d.
Vieta	Šlėzvigas
Rezultatas	Prūsų ir austrų pergalė Šlėzvigas prijungtas prie Prūsijos Holšteinas prijungtas prie Austrijos

Konflikto šalys

Prūsijos karalystė

Austrijos imperija

Danija

Vadovai ir kariniai vadai

Vilhelmas I

Pranciškus Juozapas I

Kristijonas IX

Pajėgos

61,000

38,000

Nuostoliai

* 1,275 mirę

2,393 sužeisti
165 dingę arba paimti į nelaisvę

* 2,933 mirę

3,159 sužeisti
7,000 paimti į nelaisvę, kapituliavę arba internuoti

Danijos karas (Danijos-Prūsijos karas, Karas dėl Šlėzvigo, Karas dėl kunigaikštysčių; 1864) – karas tarp Danijos ir Prūsijos-Austrijos koalicijos dėl Šlėzvigo ir Holšteino paveldėjimo teisės. Šis karas buvo vienu iš pirmųjų įvykių, kurie sustiprino Prūsijos galią Vokietijoje.

Pretekstas karui kilo 1863 metais priėmus Danijos konstituciją, pagal kurią panaikinta personalinė unija su Šlėzvigu, o Šlėzvigas tapo Danijos dalimi. Austrija ir Prūsija okupavo Holšteiną ir Danijos Lauenbergą, o Danijai nesutinkant atšaukti konstitucijos 1864 m. vasario 1 d. prasidėjo karas.

Karo pabaiga

Danijai pralaimėjus, pagal Vienos taikos sutartį, kuri sudaryta spalio 30 d., ji neteko Šlėzvigo, Holšteino ir Lauenburgo. Šių kraštų valdymas atiteko Prūsijos karaliui ir Austrijos imperatoriui. Bendro prūsų ir austrų valdymo konfliktai buvo viena Austrijos-Prūsijos karo priežasčių, po šio karo Šlėzvigas ir Holšteinas tapo suvienytos Vokietijos dalimi.