Pereiti prie turinio

Citrinos rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Citrinų rugšties kristalas

Citrinų rūgštis – silpna organinė rūgštis, kurios cheminė formulė yra C₆H₈O₇.

Citrinų rūgštis – tai rūgštaus skonio balta biri kristalinė medžiaga (monohidratas).

Yra kiekvieno gyvo organizmo sudėtyje, kaip dalinis visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas. Didelės koncentracijos randamos cirtusiniuose vaisiuose, kiviuose, braškėse ir kituose vaisiuose[1].

Citrinų rūgštis padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą, tačiau pati nėra antioksidatorius.

Citrinų rūgštis naudojama kaip konservantas (E330). Naudojama ir kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, taip pat kaip aromato stipriklis. Ji padidina gelio stiprumą marmeladuose ir sumažina vaisių bei daržovių fermentinį minkštimo patamsėjimą. Naudojama tiek maistui gaminti, tiek odos priežiūros produktuose (kosmetika). Antioksidacinis poveikis padeda maksimaliai sumažinti žalingą saulės ir aplinkos poveikį. Gerai balina ir drėkina odą.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pramoniniu būdu gaminama fermentuojant cukraus gamybos atlieką melasą Aspergillus niger pelėsiais.

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Formulė: C6H8O7
Molinė masė:192,124 g/mol
Lydymosi temperatūra: 153 °C
Tankis: 1,66 g/cm3

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]