Pereiti prie turinio

Chiromantija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chiromantas buria iš asmens kairiosios rankos delno, atsižvelgdamas į matomas linijas ir kauburėlius.

Chiromantija (iš sen. gr. χείρ – 'ranka' + sen. gr. μαντεία – 'būrimas') – įvairiose pasaulio kultūrose sutinkama divinacinė praktika – būrimas iš delno linijų. Egzistuoja daugelis prieštaringai vertinamų chiromantijos mokymų, kurie savaip interpretuoja delno linijų bei kitų savybių reikšmes. Šią būrimo formą itin praktikuoja dalis hinduizmo išpažinėjų – ji plačiai paplitusi Indijos pietuose, kur Keralos kuravanai[1] chiromantijos tradicijas perduoda iš kartos į kartą. Apie šią praktiką netiesiogiai užsimenama ir Jobo knygoje.[2]

Mokslinėje bendruomenėje chiromantija laikoma pseudomokslu.[3][4]

Senovės laikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karavadžo paveiksle „Būrėja“ vaizduojamas skaitymas iš delno.

Senovėje chiromantijos praktikavimas buvo dažnas daugelyje Eurazijos vietų:[5] istorinių duomenų apie šią būrimo formos paplitimą randama Šumere, Babilonijoje, Arabijoje, Persijoje, Indijoje, Nepale, Tibete bei Kinijoje.[6]

Anot akupunktūrininko Jošijakio Omuros, ankstyvoji chiromantija yra istoriškai glaudžiai susijusi su hinduizmo astrologija – iš Indijos chiromantija paplito Kinijoje, Tibete, o vėliau netruko pasiekti ir Europos valstybes.[7] Vėlesniais laikais Senovės Graikijoje susiformavo savitos chiromantijos tradicijos, ją praktikavo graikų filosofas Anaksagoras.[6] Manoma, jog Aristotelis galimai šiuo klausimu Hermio altoriuje parašė traktatą, kurį vėliau įteikė Makedonijos valdovui Aleksandrui Makedoniečiui. Šis neva parodė didžiulį susidomėjimą chiromantija ir norėjo, kad būtų ištirtos jo karvedžių delnų linijos.[8] Vis dėlto šį įvykį paliudijančio šaltinio nėra: kurį laiką buvo manoma, jog XVII a. Anglijoje išpopuliarėjęs seksualinės sveikatos vadovas „Aristotelio šedevras“ yra originalaus traktato kopija, bet vėliau išsiaiškinta, kad tai klastotė, kurią nežinomas autorius priskyrė garsiajam filosofui.

Hermetizmo ir neoplatonizmo pagrindu susiformavusi Renesanso magijos sistema chiromantiją priskyrė septyniems „uždraustiesiems menams“, tarp kurių taip pat buvo ir būrimo formos, leidžiančios bendrauti su numirėliais (nekromantija), burti žemės (geomantija), oro (aeromantija), ugnies (piromantija), vandens (hidromantija) ar griaučių (skapulimantija) pagalba.[9] XVI a. su chiromantijos praktika aktyviai kovojo Katalikų Bažnyčia – popiežiai Paulius IV bei Sikstas V išleido ediktus, kurie draudė įvairias būrimo formas.[10]

  1. Varier, Megha. „The future’s not so bright for these palm readers at major festivals in Kerala“ [Didžiųjų festivalių Keraloje delnų būrėjams ateitis ne itin šviesi] (anglų kalba). The News Minute. Originalas archyvuotas 2016-04-17.
  2. Harwood, William (2011). Dictionary of Contemporary Mythology [Šiuolaikinės mitologijos žodynas] (3 leidimas) (anglų kalba). Oklahoma City: World Audience. 263 psl. ISBN 9781544601403.
  3. Park, Michael Alan (1986). „Palmistry or HandJive?“ [Chiromantija ar mosikavimas rankomis?]. Iš Frazier, Kendrick Science Confronts the Paranormal (anglų kalba). Prometheus. 198–201 psl. ISBN 9781615926190.
  4. Chamorro-Premuzic, Tomas; Furnham, Adrian (2010). The Psychology of Personnel Selection [Atrankos proceso psichologija]. (anglų kalba). Cambridge University Press. 19 psl. ISBN 9780521868297. Citata: Populiaresnis pseudomokslas yra chiromantija, apibūdinimo ir ateities pranašavimo tiriant delną menas.
  5. Dwivedi, Bhorai (1970). Wonders of Palmistry [Chiromantijos stebuklai] (anglų kalba). New Delhi: Diamond Pocket Books. ISBN 9788128400995.
  6. 6,0 6,1 Omura, Jošijaki (1982). Acupuncture Medicine: Its Historical and Clinical Background [Akupunktūros medicina: jos istorinis ir klinikinis pagrindas] (anglų kalba). Japan Publications. 172–174 psl. ISBN 9780486428505.
  7. Chinn, Sarah E. (2000). Technology and the logic of American racism [Technologija ir amerikietiško rasizmo logika] (anglų kalba). Continuum. ISBN 9780826447500. Citata: „Tik devyniolikto amžiaus viduryje ar pabaigoje delnų skaitymas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado trijų pagrindinių veikėjų dėka: Kazimiero Stanislaso d'Arpentignio, Edvardo Herono-Eileno ir Keiro.“
  8. Benham, William George (1900). The Laws of Scientific Hand Reading: A Practical Treatise on the Art Commonly Called Palmistry [Mokslinio skaitymo iš delno dėsniai: praktinis meno, dažnai vadinamo chiromantija, traktatas] (anglų kalba). Health Research Books, 1993. ISBN 9780787300906.
  9. Johannes, Hartlieb (Miunchenas, 1456). The Book of All Forbidden Arts [Visų uždraustųjų menų knyga] (anglų kalba). Iš vokiečių ir lotynų kalbų vertė Kieckhefer, Richard. Princeton University Library, 2017. 124 psl. ISBN 9780271078403.
  10. Byrne, Laura. „Palm Reading“ [Skaitymas iš delno] (anglų kalba). 1000 Things. Royal Academy of Fine Art in The Hague. Originalas archyvuotas 2013-10-08. Nuoroda tikrinta 2020-11-10.