Cary Grant
| Cary Grant | |
|---|---|
_01_Crisco_edit.jpg)
| |
| Gimė | 1904 m. sausio 18 d. Bristolis,  Anglija
|
| Mirė | 1986 m. lapkričio 29 d. (82 metai) Davenportas,  JAV
|
| Veikla | aktorius |
Keris Grantas (angl. Cary Grant, tikrasis vardas Archibald Alec Leach, 1904 m. sausio 18 d. Bristolis, Anglija – 1986 m. lapkričio 29 d. Davenportas, JAV) – anglų kino aktorius, vėliau priėmęs JAV pilietybę. Laikomas vienu pirmaujančių klasikinio Holivudo aktorių.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keris Grantas gimė kaip Arčibaldas Alekas Lyčas šiauriniame Bristolio priemiestyje Horfilde.[1][2] Jis buvo antrasis Elijaso Džeimso Lyčo (Elias James Leach, 1872–1935) ir Elsės Marijos Lyč (Elsie Maria Leach, mergautinė pav. Kingdon, 1877–1973) vaikas.[3] Jo tėvas dirbo siuvėju drabužių fabrike, mama, kilusi iš stalių šeimos, irgi buvo siuvėja.[4] Keris Grantas turėjo žydiško kraujo.[5] Jo vaikystė buvo sunki: tėvas buvo alkoholikas,[6] o motina sirgo klinikine depresija.[7] Kai K. Grantui buvo 9-eri metai, tėvas motiną uždarė į psichiatrijos ligoninę ir sūnui vėliau pasakė, kad motina mirė nuo širdies smūgio.[6] Po metų tėvas vedė antrą kartą ir sukūrė naują šeimą.[8] 1935 m. prieš savo mirtį, kai K. Gratui buvo 31 m., tėvas prisipažino, jog motina yra gyva ir guli ligoninėje.[9] Netrukus K. Grantas motiną ištraukė iš ligoninės.[10]
1910 m. K. Grantas susidraugavo su akrobatų trupe „The Penders“, tapo kojūkininku ir prisidėjo prie grupės turo. 1914 m. dvi savaites trukusiuose pasirodymuose Berlyno teatre „Wintergarten“ į jį atkreipė dėmesį Brodvėjaus režisierius Džesis Laskis.[11] 1915 m. gavęs stipendiją pradėjo mokytis Ferfildo vidurinėje mokykloje (Fairfield Grammar School) Bristolyje.[6] 1918 m. iš šios mokyklos buvo pašalintas, be kitų priežasčių, nurodoma tai, kad buvo užkluptas moterų tualete ir dalyvavo apvagiant parduotuvę gretimame Amsberio mieste.[12] Tuomet K. Grantas prisidėjo prie trupės „The Penders“, o jo tėvas su trupe pasirašė trejų metų sutartį.[13]
K. Grantas keliavo su trupe, vėliau išvyko už Atlanto ir ėmė vaidinti Brodvėjaus miuzikluose. Netrukus jis išlavino savotišką tartį, vadinamą Vidurio Atlanto akcentu, kuris neretai parodijuojamas. 1932 m. atvyko į Holivudą, kino kompanijos „Paramount Pictures“ vadovai jam sugalvojo slapyvardį Cary Grant.[14]
Aktorius įžymus savo komediniais ir draminiais vaidmenimis. Vaidino, pavyzdžiui, filmuose „Baisi tiesa“ („The Awful Truth“, 1937), „Mažylio auklėjimas“ („Bringing Up Baby“, 1938), „Ganga Dinas“ („Gunga Din“, 1939), „Filadelfijos istorija“ („The Philadelphia Story“, 1940), „Jo mergina Penktadienė“ („His Girl Friday“, 1940), „Įtarimas“ („Suspicion“, 1941), „Arsenas ir seni nėriniai“ („Arsenic and Old Lace“, 1944), „Bloga šlovė“ („Notorious“, 1946), „Vyskupo žmona“ („The Bishop’s Wife“, 1944), „Pagauti vagį“ („To Catch a Thief“, 1955), „Neužmirštamas romanas“ („An Affair to Remember“, 1957), „Į šiaurę per šiaurės vakarus“ („North by Northwest“, 1959) ir „Šarada“ („Charade“, 1963).
K. Grantas du kartus buvo nominuotas „Oskarui“ (už vaidmenis filmuose „Penso serenada“ („Penny Serenade“) ir „Niekas kitas, tik vieniša širdis“ („None but the Lonely Heart“), taip pat – penkis kartus „Auksiniam gaubliui“ (abiem apdovanojimams nominuotas kaip geriausias aktorius), tačiau nė vieno apdovanojimo nelaimėjo. 1970 m. gavo garbės „Oskarą“.[15]
1999 m. Amerikos kino institutas 100-o didžiausių kino žvaigždžių per pastaruosius 100-ą metų sąraše K. Grantui skyrė antrąją vietą.[16]
K. Grantas buvo susituokęs penkis kartus. Jo žmonomis buvo aktorės Virdžinija Čeril (1934–1935), Betsi Dreik (1949–1962), Dajana Kenon (1965–1966, šioje santuokoje K. Grantui gimė duktė Dženiferė), aukštuomenės įžymybė Barbara Haton (1942–1945) ir Barbara Haris (1981 m. – iki K. Granto mirties 1986 m.).[17]
Sulaukęs 82-ejų metų, K. Grantas Davenporte, Ajovoje mirė nuo insulto. Jo kūnas buvo parvežtas į Kaliforniją ir kremuotas, o pelenai išbarstyti Ramiajame vandenyne.[18]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ McCann 1997, p. 13; Eliot 2004, p. 390.
- ↑ „Index entry – Birth record list“. FreeBMD. ONS. Nuoroda tikrinta March 17, 2017.
- ↑ Wansell 2011, p. 13.
- ↑ Eliot 2004, p. 24.
- ↑ Morecambe & Sterling 2004, p. 114.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Morecambe & Sterling 2001.
- ↑ Wayne Weiten (2006). Psychology: Themes and Variations. Brooks/Cole. p. 291. ISBN 978-0-534-33926-5. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-24. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Cary Grant's LSD „gateway to God““ (anglų). The Sydney Morning Herald. 2011-10-18. Suarchyvuotas originalas 2016-03-13. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2016-03-03 siūlomas (pagalba) - ↑ Kieron Connolly (2014). Dark History of Hollywood: A century of greed, corruption and scandal behind the movies. Amber Books Ltd. pp. 209, 215. ISBN 978-1-78274-177-0. Suarchyvuota iš originalo 2021-10-24. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „How a surprise visit to the museum led to new discoveries“ (anglų). Glenside Museum. Suarchyvuotas originalas 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
- ↑ Higham & Moseley 1990.
- ↑ McCann 1997, pp. 37–38.
- ↑ McCann 1997, p. 34; Nelson 2002, p. 42; Eliot 2004, p. 34.
- ↑ Eliot 2004, p. 57.
- ↑ „Cary Grant. Awards“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
- ↑ „America's Greatest Legends“ (PDF). Amerikos kino institutas. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-16. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
- ↑ „Cary's wives“. carygrant.net. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
- ↑ Morecambe & Sterling 2001, p. 325.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eliot, Marc (2004). Cary Grant: A Biography. New York: Crown Publishing Group. ISBN 978-0-307-20983-2.
- McCann, Graham (1997). Cary Grant: A Class Apart. London: Fourth Estate. ISBN 978-1-85702-574-3.
- Wansell, Geoffrey (2011) [1996]. Cary Grant, Dark Angel. Skyhorse Publishing. ISBN 978-1-62872-336-6.
- Higham, Charles; Moseley, Roy (1990). Cary Grant: The Lonely Heart. Avon Books. ISBN 978-0-380-71009-6.
- Nelson, Nancy (2002) [1991]. Evenings With Cary Grant: Recollections in His Own Words and by Those Who Knew Him Best. Citadel Press. ISBN 978-0-8065-2412-2.
- Morecambe, Gary; Sterling, Martin (2001). Cary Grant: In Name Only. Robson. ISBN 978-1-86105-466-1.
- Morecambe, Gary; Sterling, Martin (2004). Cary Grant: In Name Only. Robson Books. ISBN 978-1-86105-639-9.