Bernhard Riemann
Georg Friedrich Bernhard Riemann (Georgas Frydrikas Bernhardas Rymanas; 1826 m. – 1866 m.) – vokiečių matematikas, labiausiai žinomas indėliu į matematinę analizę ir diferencialinę geometriją. Rymano pavardė dažniausiai siejama su garsiąja Dzeta funkcija, Rymano integralu, Rymano paviršiumi. Jo darbai vėliau padėjo pagrindą Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos sukūrimui.
Rymanas teigė, kad mažose erdvės dalyse kreivumas gali būti labai didelis, tuo tarpu jų aplinkoje – lygus nuliui.[1]
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 4167 ir krateris Mėnulyje.[2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bernhardas Rymanas gimė Berselense, kaimelyje netoli Dananebergo, Hanoverio karalystėje, dabartinėje Vokietijos teritorijoje. Rymanas buvo antrasis iš šešių vaikų šeimoje, jo tėvas tuo metu ėjo liuteronų pastoriaus pareigas.
1847 m. pradėjo studijuoti filosofiją ir teologiją Giotingeno universitete, tačiau kitais metais su tėvo sutikimu sustabdė savo teologijos studijas ir perėjo į matematiką. Profesoriumi tapo 1854 m. 1862 m. vedė.
Mirė 1866 m. Italijoje, susirgęs tuberkulioze.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algimantas Karpus. Mechanika: paskaitos. Vilnius: Enciklopedija, 2003, 103 p. ISBN 9986-433-29-0.
- ↑ Bernhard Riemann. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).