Pereiti prie turinio

Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos reichskomisariatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos reichskomisariatas
Reichskommissariat Belgien-Nordfrankreich

1944
 

Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos reichskomisariatas 1944 m.
Valstybė Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis reichas
Administracinis centras Briuselis
Oficialios kalbos Vokiečių, olandų, prancūzų
Reichskomisaras Josef Grohé (1944)

Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Belgien-Nordfrankreich) – nacistinės Vokietijos civilinis okupacinis administracinis vienetas, įkurtas okupuotoje Belgijoje ir šiaurinėse okupuotos Prancūzijos dalyse per Antrąjį pasaulinį karą (1944 m.). Oficialus jo pavadinimas buvo Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos okupuotų teritorijų reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat für die besetzte Gebiete von Belgien und Nordfrankreich).

Reichskomisariatas pakeitė ankstesnę karinę vyriausybę – Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos karinę administraciją, įkurtą toje pačioje teritorijoje 1940 m.

1944 m. liepos 18 d. Kelno-Acheno gauleiteris Josefas Grohé buvo pavadintas teritorijos reichskomisaru.[1][2] Teritorija apėmė Prancūzijos Šiaurės-Pa de Kalė regioną, taip pat Belgiją, išskyrus Eupen-Malmedy, kuris buvo tiesiogiai įtrauktas į Vokietijos Reichą.

Vermachto kariuomenei šioje srityje vadovavo Wehrmachtbefehlshaber Belgien-Nordfrankreich Martinas Grase’as (1944 m. liepos 18 d. – 1944 m. rugsėjo 16 d.).

Teritoriją daugiausia išlaisvino Sąjungininkai 1944 m. rugsėjį, po Normandijos išsilaipinimo, todėl teritorijos egzistavimas buvo trumpas. Po išlaisvinimo teritorija buvo retrospektyviai prijungta prie Vokietijos (nors faktiškai jos valdoma nebebuvo) kaip trys atskiri reichsgau: Flanderno reichsgau, Valonijos reichsgau ir Briuselio rajonas.

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Rolf Jehke. „Reichskommissariat Belgien und Nordfrankreisch“. Territorial.de. Nuoroda tikrinta 2015-03-09.
  2. Kroener, Müller & Umbreit (2003) Germany and the Second World War V/II, p. 29