Bairam Curis

Bairam Curis alb. Bajram Curri
Miesto centras
Bairam Curis 42°21′0″ š. pl. 20°05′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Albanija
Apskritis	Kukesio apskritis
Apygarda	Tropojės apygarda
Gyventojų (2011)	5 340
Vikiteka	Bairam Curis
Kirčiavimas	Bairám Cùris

Bairam Curis – miestas Albanijos šiaurinėje dalyje, įsikūręs netoli kaimyninių Serbijos (Kosovo autonominės provincijos) ir Juodkalnijos valstybių sienų. Tropojės apygardos centras. Dauguma gyventojų albanai, daugiausia musulmonai.

Bairam Curis, esantis šiauriausiu šalies miestu, yra vaizdingai įsikūręs Prokletijos kalnuose, apie 360 m aukštyje virš jūros lygio, netoli Vablonos upės (Drinio dešinysis intakas). Kartu su Tropojė, Bairam Curis yra vienas svarbesnių Kukeso apygardos miestų.

Istorija

Bairam Curio mečetė

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Bairam Curis, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Ankstyvaisiais viduriniais amžiais miesto apylinkės, kaip ir didžioji dalis Balkanų, patyrė intensyvią slavų genčių invaziją. Dabartinė miesto teritorija ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai, kol XV a. galiausiai atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas. Osmanų imperijos laikais yra minimas Kolgecajaus (Kolgecaj) kaimas, kurio vietoje vėliau ir išaugo dabartinis miestas.

1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei, tačiau prasidėjus I pasauliniam karui, miestas bei jo apylinkės buvo užimtos Serbijos, Juodkalnijos ir Austrijos-Vengrijos armijų.

II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okupuotas fašistinės Vokietijos, kol 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Iki pat XX a. vidurio, miestas tebuvo tik nežymi gyvenvietė, neturėjusi pakankamai didelės ekonominės ir socialinės reikšmės. Miesto reikšmė išaugo į valdžia atėjus komunistams ir pradėjus vykdyti planinę šalies industrializaciją.

Žlugus komunistiniam režimui ir šaliai pasukus rinkos ekonomikos keliu, miestas patyrė didelę ekonominę krizę bei kartu su regionu, išlieka vienu skaudžiausių Albanijos miestų. Kosovo konflikto metu, mieste buvo susitelkusi nemaža dalis albanų pabėgelių. Aprūpinimo bazes mieste ir netoli jo buvo įkūrusi teroristinė Kosovo išlaisvinimo armija (UÇK).

Miesto pavadinimas yra tapatus vieno iš XX a. pradžios Albanijos kovotojų už šalies nepriklausomybę – Bairam Curio vardui, kovojusiam prieš Osmanų imperijos jungą, kurio garbei miestas ir yra pavadintas. Iki 1952 m. miestas buvo vadinamas Dragobijos vardu.

Gyventojai

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis mieste gyveno 5 340 žmonės.

Architektūra ir archeologija

Dėl istorijos bėgyje išlikusio menko miesto ekonomino ir socialinio vaidmens, mieste nėra daug turtingos architektūros pavyzdžių. Miesto architektūra pakankamai skurdi, jame dominuoja komunistinio režimo laikais pastatyti pastatai.

Literatūra

• Dienes Tibor: Albánia. Útikönyv. Budapest: Hibernia. 2005. ISBN 963-86467-1-3