Australijos klimatas
Australijos klimatas skirtingose šalies dalyse labai skiriasi, tačiau didžiajai Australijos daliai būdingos dykumos ir pusdykumės – 40 % teritorijos dengia smėlio kopos. Prie žemyno dykumėjimo galėjo prisidėti ir pirmieji žemyno gyventojai atvykę čia prieš 50 000 metų. Reguliarus augmenijos deginimas galėjo neleisti musonams pasiekti vidinių žemyno sričių.[1]
Retkarčiais dalyje šalies kyla smėlio audros, pasitaiko tornadų. Aukščiausia temperatūra gali pasiekti 50 °C, žemiausia – nukristi žemiau nulio.
Australija dalinama į keletą klimato juostų. Šiaurinė Australijos dalis yra tropinio klimato juostoje su vidutine metine temperatūra siekiančia 26 °C. Dalis šios teritorijos dengiama tropikų drėgnųjų miškų, dalis yra pievos, dalis – dykuma. Australijos tropikus veikia pietryčių sausas pasatas ir drėgnas šiaurės vakarų musonas, dėl to sausasis ir drėgnasis sezonai yra gana reguliarūs.
Pietrytinė Australijos dalis priklauso vidutinio klimato juostai. Čia yra ir vidutiniškai derlingi dirvožemiai.
Likusi dalis yra sauso subtropinio klimato juostoje, kur vidutinė temperatūra yra 14–20 °C. Žemyno viduryje klimatas ryškiai kontinentinis.
Krituliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kritulių kiekis labai skiriasi skirtingose žemyno dalyse ir priklausomai nuo metų laiko. Dažnos sausros greičiausiai sukeliamos El Niño. Vidutinis visos Australijos kritulių kiekis – 650 mm. Daugiausia kritulių iškrenta rytinėje dalyje – 1000 mm, kai kur iki 3500 mm per metus. Čia pakrančių kalnai sulaiko nuo vandenyno pasatų nešamus vandens garus; orui kylant per kalnus jis atvėsta ir iškrenta krituliai. Vakarinės dalies pakrantes veikia šaltoji vandenyno srovė. Nuo vėsesnio vandens oras patenka į įkaitintą sausumą ir jame esanti drėgmė neiškrenta. Tropinėje dalyje lyja žiemą arba rudenį, vasara visada sausa. Žemyno centrinėje dalyje nuolat sausa, per metus iškrenta ne daugiau 250 mm kritulių.
Švelnų, pakankamai drėgną ir šiltą klimatą turi tik Tasmanija. Žiemą iškrenta sniego, kuris ištisus metus išsilaiko Australijos Alpių viršūnėse.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Miller G, Mangan J, Pollard D, Thompson S, Felzer B, et al. (2005) Sensitivity of the Australian Monsoon to insolation and vegetation: Implications for human impact on continental moisture balance. Geology: Vol. 33, No. 1 pp. 65–68