Aubrey Beardsley
Obris Berdslis (angl. Aubrey Beardsley, 1872−1898 m.) – XIX a. pabaigos Anglijos grafikas, iliustratorius, literatas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Obris Berdslis gimė 1872 m. rugpjūčio 21 d. Braitone, pakrikštytas spalio 24 d. 1879 m. O. Berdslis jau žinojo, kad serga tuberkulioze, tuo metu nepagydoma liga, ir jo gyvenimas bus trumpas. Tėvai nebuvo pasiturintys ir siekė jį išlavinti muzikos ir literatūros srityse. 1883 m. šeima persikėlė į Londoną, kur kitais metais O. Berdslis pradėjo rodytis viešumoje muzikuodamas kartu su seserimi. Gramatikos mokykloje jis rašė ir piešė. Jo kūrinių pasirodė mokyklos žurnale „Praeitis ir dabartis“ (Past and Present). Po mokslų baigimo 1888 m. O. Berdslis įsidarbino architektūros firmoje, kurioje jo grafinį stilių pastebėjo Edvardas Bern-Džounsas. Jo paskatintas O. Berdslis mokėsi Vestminsterio dailės mokyklos vakarinėse klasėse. Nusprendęs tapti menininku O. Berdslis 1892 m. keliavo į Paryžių, kuriame susipažino su japoniškais estampais ir A. de Tuluz-Lotreko afišomis.
1893 m. O. Berdslis gavo pirmąjį užsakymą − sukurti iliustracijas Anglijos vidurmažių rašytojo T. Melorio knygos „Artūro mirtis“ leidimui. Daugelį savo piešinių O. Berdslis publikavo 1894−1897 m. leistame, savo paties kartu su JAV rašytoju Henriu Harlandu redaguotame literatūros žurnale Yellow Book. Daugelis jo iliustracijų buvo mitologinių siužetų motyvais. O. Berdslis buvo susijęs su estetizmo srovės kūrėjais, rašytoju O. Vaildu, iliustravo jo pjesę „Salomėja“. 1895 m. suėmus O. Vaildą nukentėjo ir O. Berdslio reputacija. Jis buvo atleistas iš žurnalo Yellow Book ir trumpam išvyko į Prancūziją. 1897 m. jis išleido piešinių rinkinį „Penkiasdešimt O. Berdslio piešinių“ (A Book of Fifty Drawings by Aubrey Beardsley). O. Berdslis bendradarbiavo žurnaluose The Studio ir The Savoy. Jis buvo pastarojo žurnalo bendrasteigėjas ir jame publikavo keletą savo literatūrinių kūrinių.
Gyvenimo metu menininkas nuolat kentėjo dėl ligos. Kartais negalėdavo išeiti iš namų. 1897 m. kovą jis atsivertė į katalikybę ir prašė leidėjo sunaikinti jo iliustruotos Aristofano „Lisistratos“ kopijas ir kitus „blogus“ piešinius. Vėliau tais metais blogėjant sveikatai O. Berdslis persikėlė į Prancūzijos Rivjerą, kur mirė nuo tuberkuliozės 1898 m. kovo 16 d. Mentono mieste, viešbutyje esant motinai ir seseriai. Jam buvo 25 metai, palaidotas Mentone. O. Berdslio plunksnos tušo piešimo stilius buvo įtakotas japoniškų graviūrų, Azijos grafikos ir pasižymėjo groteskiškų, dekadentiškų, erotiškų motyvų išryškinimu. Bendrai šie bruožai atitiko estetinio art nouveau judėjimo bruožus. O. Berdslis paveikė Europos art nouveau ir simbolistų judėjimus. Menininkas yra apie save pasakęs: „Aš turiu vieną tikslą − groteską. Jei aš nesu groteskiškas, tai esu niekas“.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Lancelotas ir ragana Helavisa“, iliustracija T. Melorio „Artūro mirčiai“, 1894 m.
-
„Šokėjos atlygis“, iliustracija O. Vaildo „Salomėjai“, 1894 m.
-
„Erodo akys“, iliustracija O. Vaildo „Salomėjai“, 1894 m.
-
„Maskaradas“, dizainas žurnalo The Yellow Book viršeliui, 1894 m.
-
„Lisistrata“, iliustracija Aristofano „Lisistratai“, 1896 m.
-
„Vaisių nešėjai“, iliustracija žurnalui The Savoy, 1896 m.
-
„Šansonas“, iliustracija žurnalui The Savoy, 1896 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tsaneva, Maria. Aubrey Beardsley: 120 Masterpieces. Maria Tsaneva, 2014, FW
- Allison Lee Palmer. Historical Dictionary of Romantic Art and Architecture. Scarecrow Press, 2011, p. 34
- Encyclopaedia Britannica
- Teito galerijos informacija