Ardiajai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ilyrų karalystė
konfederacija Romos klientė 219-168 m. pr. m. e.
← III a. pr. m. e. – 168 m. pr. m. e. →
Location of Ilyrų karalystė Karalystė III a. II pusėje
Sostinė	Rizonas, Skodra
Politinė struktūra	konfederacija Romos klientė 219-168 m. pr. m. e.
Istorija
- Įkūrimas	III a. pr. m. e. m.
- Prijungta prie Romos	168 m. pr. m. e. m.

Ardiajai (gr. Ἀρδιαῖοι = Ardiaioi, lot. Ardiaei), Vardiajai (gr. Οὐαρδαῖοι = Uardaioi, lot. Vardiaei) – ilyrų gentis. Jų įkurta senovinė valstybė, valdžiusi dalį Ilyrijos istorinio regiono dabartinės Albanijos vidurio ir šiaurinėje dalyje, Juodkalnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje yra vadinama Ardiajų karalyste arba Ilyrų karalyste.

Raida

Iki karalystės įkūrimo

Tikrosios Ilyrijos gentys (raudonos), iš kurių daugumos susiformavo Ilyrų karalystė

Ardiajų genties raida iki valstybės sukūrimo yra neaiški. Vienuose šaltiniuose (pvz., Strabonas) teigiama, kad jų pagrindinės žemės koncentravosi Neretvos slėnyje (Hercegovinoje), t. y. tikrųjų ilyrų teritorijų šiauriniame pakraštyje, kur jie ribojosi su dalmatais. Kituose šaltiniuose jų žemėmis laikomos teritorijos aplink Kotoro įlanką (dab. Juodkalnija). Galiausiai, vėlyvuoju laikotarpiu Ardiajų valstybės centras buvo Skodroje, dab. šiaurės Albanijoje.

Graikų istorikai ardiajus mini kaip viena iš trijų svarbiausių ilyrų genčių (kitos dvi buvo dardanai ir autariatai) ir pagrindinę autariatų priešę, kuri varžėsi su pastaraisiais. IV–IV a. autariatai buvo įgiję hegemoniją didelėje dalyje Ilyrijos, taip pat ir ardiajų tarpe, bei išstūmę juos į pajūrį.

Karalystė

IV a. pr. m. e. daug stipresnių ilyrų genčių (dardanai, taulantai ir kt.) suformavo savo valstybėles, kurios minimos graikų šaltiniuose. Ardiajų valstybė žinoma tik iš III a. pr. m. e. vidurio, kuomet minimas jų valdovas Pleuratas (Πλευράτος), visuotinai laikomas naujos valstybės ir dinastijos įkūrėju. Valdant jo įpėdiniui Agronui, ardiajai konsolidavo valdžią didelėje Ilyrijos dalyje, nuo Neretvos šiaurėje (kur ribojosi su dalmatais) iki Vjosės pietuose (kur ribojosi su Epyru). Be to, manevringų lembų pagalba, ardiajai įgijo pranašumą Ardijoje, kur siaubė graikiškus pajūrio miestus ir Kerkyros bei Faros salas. Galiausiai 232 ar 231 m. pr. m. e. Agronas nusiaubė Epyro karalystę.

230 m. pr. m. e. Agronui mirus, sostą paveldėjo jo sūnus Pinnes, tačiau kadangi jis buvo mažametis, už jį valdė motina Teuta, kuri įsitvirtino Rizone ir stiprino karalystės jūrinę galią. Šiam tikslui buvo pasitelkti valstybės remiami Ilyrijos piratai, kurie siaubė Italijos pakrantes kitapus Adrijos ir labai trukdė nusistovėjusiai graikų prekybai tarp Balkanų ir Didžiosios Graikijos. Nors Roma paprašė karalienės sutramdyti piratus, ši atsisakė, teigdama, jog piratavimas neprieštarauja ilyrų įstatymams.

229 m. pr. m. e. romėnai pradėjo karą prieš ardiajus, 227 m. nugalėdami Teutą ir uždarydami ją Skodroje. Tuo metu karalystės teritorija sumažinta, atimant iš jos pietinę dalį, piečiau Liso. Ši dalis ilgainiui absorbuota Makedonijos karalystės, helenizuota ir vėliau žinoma kaip Graikų Ilyrija.

Valdžia likusioje karalystėje buvo atiduota į romėnų pusę perėjusiam adriajų vietininkui Demetrijui. Tačiau netrukus romėnų dėmesys Ilyrijai sumažėjo, ir tuo pasinaudodamas Demetrijus sugrąžino nepriklausomybę ir toliau siaubė Adrijos pakrantes. Galiausiai 219 m. pr. m. e. romėnai sukėlė Antrąjį Ilyrų karą, kurio metu sumušė ilyrų pajėgas, vėl užsitikrino savo pozicijas. Nauju karaliumi paskirtas į romėnų pusę perėjęs ilyrų karvedys Skerdilaidas, buvęs Demetrijaus bendražygis ir Agrono jaunesnysis brolis.

Skerdilaido įpėdinis Pleuratas III tęsė proromėnišką politiką, padėdamas jiems kovoti su pagrindine savo prieše Makedonija ir padėjo laimėti Makedonijos karus. Su Romos pagalba jis tapo stipriausiu ilyrų valdovu ir netgi išplėtė teritorijas aplinkinių šalių sąskaita, kontroliavo dalmatus.

Pleurato sūnus Gentijus ėmėsi antiromėniškos politikos. 169 m. pr. m. e. jis sudarė koaliciją su Makedonijos karaliumi Persėju ir nusiaubė romėnams palankius miestus Apoloniją ir Dirachiumą, tačiau jau 168 m. pr. m. e. romėnų karvedys L. Anicius Gallus paėmė sostinę Skodrą, o Gentijų ištrėmė į Italiją, kur jis ir mirė. Karalystė buvo galutinai panaikinta. Jos teritorijos davė pradžią Ilyriko provincijai.

Ardiajų valdovų sąrašas

• Pleuratas II (260–250)
• Agronas (250–230)
• Pinnes (230–217), mažametis
  • Teuta (231–227)
  • Demetrijus Farietis (227–219)
• Skerdilaidas (218–206)
• Pleuratas III (205–181)
• Gentijus (181–168)