Adriano Celentano

Adriano Celentano
Biografija
Pilnas vardas	Adriano Celentano
Gimė	1938 m. sausio 6 d. Milanas, Italija
Žanrai	pop, disko, rokenrolas
Veikla	muzikos atlikėjas, dainų tekstų autorius, aktorius, režisierius, televizijos laidų vedėjas
Instrumentai	vokalas, gitara, pianinas, mušamieji
Aktyvumo metai	1957–dabar
Įrašų kompanija	Jolly, Clan Celentano

Adrijanas Čelentanas (it. Adriano Celentano, g. 1938 m. sausio 6 d. Milanas) – italų aktorius, režisierius, kompozitorius, dainininkas, televizijos laidų vedėjas ir visuomenės veikėjas. Jis yra vienas sėkmingiausių visų laikų Italijos atlikėjų, pardavęs daugiau kaip 150 milijonų albumų kopijų. Suvaidinęs daugiau kaip 30-yje kino filmų, jis 2 kartus buvo apdovanotas David di Donatello prizu kaip geriausias aktorius, o 1989 m. – Milano miesto apdovanojimu „Ambrogino d‘oro“. Jo vardu yra pavadintas asteroidas Nr. 6697, atrastas 1987 m.

Čelentano parašas

Biografija

Kilmė ir jaunystė

Čelentanas gimė šeimoje, atsikrausčiusioje iš Apujos į Milaną ir buvo penktasis jų vaikas (motinai tuo metu buvo jau 44 metai). Sulaukęs dvylikos metų, jis metė mokyklą ir pradėjo dirbti įvairius pagalbinius darbus, kad padėtų sunkiai besiverčiančiai šeimai. Vienas iš tokių buvo laikrodininko padėjėjas ir pomėgis juos taisyti ilgainiui tapo jo pomėgiu.

Dar paauglystėje jis išsiskyrė savo gebėjimu juokinti žmones ir sesuo nusiuntė jį į antrininkų konkursą. Už amerikiečių komiko Džerio Luiso parodiją Čelentanas užėmė pirmą vietą ir laimėjo 100 tūkstančių lirų.

6 dešimtmečio viduryje Čelentanas susidomėjo tuo metu populiarėjančia rokenrolo muzika bei susipažino su Miki Del Prete, vėliau tapusiu jo prodiuseriu ir ilgamečiu bendražygiu. Jis pradėjo pats rašyti ir atlikti dainas, kurį laiką buvo grupės „I Ribelli“ nariu.

Muzikinė karjera

1972 m.

Pirmuoju Čelentano pasirodymu scenoje tapo 1957 m. gegužės 18 d. Milane vykęs rokenrolo konkursas, kuriame jis grojo su grupe „Rock Boys“. Visos dalyvaujančios grupės pristatė žinomų amerikiečių atliekamų dainų versijas, tačiau „Rock Boys“ atliko savo kūrybos dainą, su kuria ir laimėjo konkursą.

1958 m. liepą Čelentanas laimėjo Ankonoje vykusį muzikinį konkursą, o po dvejų metų pasirašė kontraktą su įrašų kompanija „Jolly“. 1960 m. pasirodė jo pirmasis albumas „Adriano Celentano con Giulio Libano e la sua orchestra“, tačiau netrukus atlikėjas buvo priverstas atlikti karinę tarnybą.

1961 m. sausį, gavęs specialų gynybos ministro Giulio Andreotti leidimą, Čelentanas pirmą kartą dalyvavo San Remo muzikos festivalyje su daina „Ventiquattromila baci“. Daina užėmė 2 vietą ir vėliau buvo išrinkta šalies dešimtmečio daina.

Metų pabaigoje Čelentanas nutraukė sutartį su įrašų kompanija ir kartu su bendraminčiais įkūrė savo, pavadindamas ją „Clan Celentano“. 1965 m. ji išleido 4-ąjį Čelentano albumą „Non mi dir“, parduotą daugiau kaip milijono egzempliorių tiražu. 1962 m. jis laimėjo „Cantagiro“ dainų konkursą, po kurio leidosi į gastroles po Prancūziją ir Ispaniją bei kaip televizijos laidų vedėjas debiutavo televizijoje.

1966 m. Čelentanas grįžo į San Remo festivalį su daina „Il ragazzo della via Gluck“, kuri, nors ir nepelnė apdovanojimų, tapo didžiuliu hitu ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje. Buvo išleistas to paties pavadinimo albumas, o po 2 metų atlikėjas 3 kartą dalyvavo konkurse. Daina „Canzone“ užėmė 3 vietą, tačiau vėl tapo labai populiari.

1967 m. buvo išleistas singlas „La coppia più bella del mondo“ (liet. „Gražiausia pora žemėje“), kurį Čelentanas atliko kartu su žmona, aktore Claudia Mori.

1968 m. pasirodė albumas „Azzurro/Una carezza in un pugno“, kuriame esanti daina „Azzurro“ tapo viena žinomiausių jo repertuare, vėliau perdainuota Gianni Morandi, Mina, Die Toten Hosen, Ricchi e Poveri ir kitų atlikėjų. 1970 m. Čelentanas dar kartą dalyvavo San Remo festivalyje, kuriame su Mori atliko dainą „Chi non lavora non fa l’amore“ ir pirmą kartą konkurse užėmė 1 vietą.

1972 m. pasirodžiusiame albume „I mali del secolo“ visos dainos buvo sukurtos paties Čelentano, o populiariausia jų tapo kompozicija „Un albero di trenta piani“. 1976 m. pasirodęs albumas „Svalutation“, kuriame atlikėjas pasisakė ir socialinėmis temomis, o darbas sulaukė populiarumo Prancūzijoje ir Vokietijoje.

1979 m., kuriant albumą „Soli“, jis pirmą kartą bendradarbiavo su kitu žinomu šalies atlikėju Totu Kutuniju, o jų bendras darbas tope išsilaikė net 58 savaites. 1980 m. jie kartu išleido dar vieną bendrą darbą – „Un po’ artista un po’ no“ (iš viso Cutugno parašė jam 30 dainų).

1984 ir 1986 m. buvo išleisti albumai „I miei americani “ ir „I miei americani 2 “, kuriuose jis atliko amerikiečių atlikėjų kūrinius, išverstus į italų kalbą.

Nuo 1987 m. iki 1991 m. Čelentanas tiek muzikinėje, tiek aktorinėje karjeroje padarė pertrauką, po kurios išleido albumą „Il re degli ignoranti“. Pritariančio vokalo partijas jame atliko jo vaikai, o tais pačiais metais atlikėjas išleido ir to paties pavadinimo knygą.

Devyniasdešimtaisiais jis nustojo filmuotis kine ir visą dėmesį sutelkė į muziką. 1994 m. pasirodė albumas „Quel punto“ ir atlikėjas vėl surengė gastroles ne tik Italijoje, bet ir užsienyje. Po metų buvo išleistas pirmas ir vienintelis remiksų albumas „Alla corte del remix“. 1997 m. rugsėjo 27 d. jis surengė koncertą Bolonijoje 23-ame Eucharistijos kongrese, kuriame dalyvavo ir popiežius Jonas Paulius II. 1998 m. jis kartu su atlikėja Mina išleido albumą „Mina Celentano“, kurio buvo parduota daugiau kaip 1,6 milijono egzempliorių.

2004 m. Čelentanas svečio teisėmis pasirodė San Remo muzikos festivalyje. 2007 m., švęsdamas savo 70-metį, jis išleido savo 40-ąjį solinį albumą „Dormi amore, la situazione non è buona“, o 2008 m. – dvigubą rinkinį „L’animale“, sudarytą iš 28 kompozicijų. 2011 m. lapkritį pasirodė kol kas paskutinis Čelentano albumas „Facciamo finta che sia vero“. 2012 m. jis dar kartą pasirodė San Remo festivalyje, kur atliko ne tik senas, bet ir naujas kompozicijas. Jo pasirodymas iki paskutinės akimirkos buvo laikomas paslaptyje, pradžioje jam priešinosi ir televizijos kanalas RAI, nes Čelentanas paskutiniu metu aštriai kritikavo valdžios politiką. Politinių pasisakymų jis neatsisakė ir pasirodymo metu, kuris vėliau sulaukė didelio atgarsio vietinėje spaudoje.

2012 m. Čelentanas surengė koncertines gastroles „Rock Economy“ Italijoje ir Europoje, o spalio 8-9 dienomis – grandiozinį pasirodymą Veronos amfiteatre, kurį tiesiogiai transliavo televizija, o jo įrašas išleistas CD ir DVD „Adriano Live“.

2013 m. vasario 19 d. savo oficialiame YouTube kanale Čelentanas patalpino naują dainą – „Ti fai del male“, – skirtą Italijos parlamento rinkimams, o lapkričio 19 d. – keturgubą rinktinį albumą „…Ardiano“, kuriame taip pat buvo ir naujų kompozicijų.

Karjera kine

2008 m.

Iš viso Čelentanas nusifilmavo 41 filme, iš kurių 4 pats režisavo. Jo debiutas sutapo su muzikinės karjeros pradžia – 1959 m., po metų jis pasirodė epizodiniame dainininko vaidmenyje garsiame Federico Fellini filme „La dolce vita“. Iki 1969 m. jis atlikdavo daugiausiai epizodinius vaidmenis (paprastai – dainininkų), kol sulaukė pripažinimo už vaidmenį juostoje „Serafino“.

Po šio filmo Čelentanas ėmė filmuotis nuolat – kasmet pasirodydavo mažiausiai vienas filmas su jo pasirodymu. Čelentanas filmavosi Sergio Corbucci („Blefas“), Dario Argento („Penkios dienos“) juostose, taip pat su aktoriais Anthony Quinn („Blefas“), Sophia Loren („Balta, raudona ir...“) bei kitais. 1975 m. pasirodė juosta „Yuppi Du“, kurią Čelentanas režisavo, parašė scenarijų, sukūrė muziką ir atliko pagrindinį vaidmenį. Kad sukurti filmą, jis net buvo priverstas užstatyti savo vilą. Juostoje taip pat vaidino jo žmona bei 3 vaikai, o restauruota versija 2008 m. buvo demonstruota Venecijos kino festivalyje.

1978 m. pasirodė biografinis filmas „Patrakėlis Džepo“, o Čelentanas pradėjo bendradarbiauti su režisierių duetu Castellano ir Pippolo, su kuriais vėliau sukūrė 8 filmus. Pirmuoju tapo skandalinga komedija „Dėdė Adolfas, pravarde Fiureris“.

1980 ir 81 m. pasirodė dvi juostos, kurioje Čelentanas vaidino kartu su populiaria aktore Ornella Muti – „Užsispyrėlio sutramdymas“ ir „Beprotiškai įsimylėjęs“. 1985 m. Čelentanas vėl režisavo, sukūrė muziką ir atliko pagrindinį vaidmenį – šį kartą fantastiniame miuzikle „Džoan Liuji“, kuris buvo supeiktas kritikų ir kino teatruose surinko vos pusę jam sukurti išleisto biudžeto. Didele finansine nesėkme tapo ir paskutinis filmas – „Jackpot“, – sukurtas 1992 m.

Darbas televizijoje

1987 m. Čelentanas televizijos kanale „Rai Uno“ vedė šou „Fantastico“ 8-ąjį sezoną, kurio metu kalbino įvairius žinomus žmones (atlikėją Elton John ar grupę Bee Gees).

1991 m. buvo sukurta laida „Adriano Celentano a Notte Rock“, kurios metu atlikėjas atsakinėjo į studijoje susirinkusių žiūrovų klausimus.

1999 m. pasirodė 4 laidų „Francamente me ne infischio“ ciklas, skirtas muzikinėms ir soclialinėms temoms. Laidą jis vedė kartu su aktore Francesca Neri, o jo je dalyvavo Joe Cocker, Tom Jones, David Bowie ir Goran Bregovic.

2001 m. televizijoje buvo rodoma autorinė jo programa „125 milioni di caz..te“. Vienos iš jų metu Čelentanas nesėkmingai pašoko, griuvo ir susilaužė koją, tačiau filmavimas nebuvo nutrauktas ir kitas laidas jis vedė sugipsuota koja.

2005 m. televizijoje buvo kuriamas dar vienas pokalbių šou „Rockpolitik“, kurį vedė Čelentanas. Jau pirma laida sulaukė didelio atgarsio, nes atlikėjas užsipuolė tuometinį šalies premjetą Silvijų Berluskonį, pavadindamas jį Korupcioni. Nepaisant didelio susidomėjimo (vien pirmą laidą matė daugiau kaip 11 milijonų žiūrovų), buvo parodytos vos 4 jos dalys.

Asmeninis gyvenimas

Su žmona Claudia Mori

1963 m., filmuodamasis juostoje „Kažkoks keistas tipas“, Čelentanas susipažino su aktore Klaudija Mori. Dėl šios jis paliko savo tuometinę draugę Mileną Kantu ir 1964 m. liepos 14 d. su Mori paslapčia nuo žurnalistų susituokė Groseto miesto bažnyčioje. Jiedu susilaukė 3 vaikų: Rositos (g. 1965), Džakomo (g. 1966 m.) ir Rozalindos (g. 1968 m.). Džakomas tapo dainininku, o Rozalinda – aktore (žymiausias jos vaidmuo yra filme „Kristaus kančia“). Mori yra kompanijos „Clan Celentano“ direktorė.

Čelentanas yra didelis Milano Inter futbolo klubo gerbėjas, 2008 m. jis surengė pasirodymą koncerte, skirtame klubo 100-mečiui paminėti.

Čelentanas yra katalikas ir vegetaras.

Filmografija

• I ragazzi del juke-box (1959)
• Dai Johnny dai! (1959)
• Juke box – Urli d’amore (1959)
• Urlatori alla sbarra (1960)
• La dolce vita (1960)
• Sanremo – La grande sfida (1960)
• Balliamo insieme il twist (1961)
• Io bacio… tu baci (1961)
• Il monaco di Monza (1963)
• Kažkoks keistas tipas (1963)
• Superapiplėšimas Milane (1964)
• I malamondo (1964)
• Per un pugno di canzoni (1966)
• Serafino (1968)
• La più bella coppia del mondo (1968)
• Er Piu – Meilės ir peilių istorija (1971)
• Balta, raudona ir... (1972)
• Le cinque giornate (1973)
• Emigrantas (1973)
• Rugantino (1973)
• Yuppi Du (1975)
• Koks tavo ženklas? (1975)
• Blefas (1976)
• Culastrisce nobile veneziano (1976)
• Kita dangaus pusė (1977)
• Nesėkmingas paparacis (1977)
• Dėdė Adolfas, pravarde Fiureris (1978)
• Patrakėlis Džepo (1978)
• Aksominės rankos (1979)
• Šeštadienis, sekmadienis ir penktadienis (1979)
• Užsispyrėlio sutramdymas (1980)
• Viešbučio šeimininkė (1980)
• Duok penkis (1980)
• Tūzas (1981)
• Beprotiškai įsimylėjęs (1981)
• Bingo Bongo (1982)
• Grand Hotel Excelsior (1982)
• Segni particolari: bellissimo (1983)
• Sing Sing (1983)
• Jis blogesnis už mane (1984)
• Joan Lui – Ma un giorno nel paese arrivo io di lunedì (1985)
• Bambeklis (1986)
• Jackpot (1992)

Diskografija

Studijiniai albumai

• 1960: Adriano Celentano with Giulio 1
• 1960: Furore
• 1962: Peppermint Twist
• 1963: A New Orleans
• 1965: Non mi dir
• 1966: La festa
• 1966: Il ragazzo della via Gluck
• 1968: Azzurro/Una carezza in un pugno
• 1968: Adriano rock
• 1969: Le robe che ha detto Adriano
• 1969: Pioggia di successi
• 1970: Il forestiero
• 1971: Er più – Storia d’amore e di coltello
• 1972: I mali del secolo
• 1973: La storia di uno… Adriano Celentano
• 1973: Nostalrock
• 1975: Yuppi du
• 1976: Svalutation
• 1977: Disco dance
• 1977: Tecadisk
• 1978: Ti avrò
• 1978: Geppo il folle
• 1979: Il concerto di Adriano
• 1979: Soli
• 1980: Un po' artista un po' no
• 1980: Tu non-mi lascerai
• 1981: Deus
• 1982: Uh… uh…
• 1982: Storia d’amore
• 1983: Atmosfera
• 1984: I miei americani
• 1985: Joan Lui
• 1986: I miei americani 2
• 1987: La pubblica ottusità
• 1991: Il re degli ignoranti
• 1994: Quel punto
• 1996: Arrivano gli uomini
• 1998: Mina Celentano
• 1999: Io non-so parlar d’amore
• 2000: Esco di rado e parlo ancora meno
• 2002: Per sempre
• 2004: C'è sempre un motivo
• 2005: C'è sempre un motivo + L’Indiano
• 2007: Dormi amore, la situazione non è buona
• 2011: Facciamo finta che sia vero

Rinkiniai

• 1969: Pioggia di successi
• 1970: Adriano hits
• 1973: La storia di uno… Adriano Celentano
• 1975: Il meglio di Adriano Celentano
• 1978: Celentanando
• 1979: Antologia ('57–'80)
• 1980: Il tempo se ne va compilation musica
• 1982: Il cinema di Adriano
• 1983: Le volte che Adriano è stato primo
• 1988: Antologia '57–'87 (6 discs)
• 1992: Superbest
• 1995: Alla corte del ReMix
• 1997: Le origini di Adriano Celentano vol. 1
• 1997: Und immer Azzurro – Seine 20 größten Erfolge 1962–1997
• 1999: Le origini di Adriano Celentano vol. 2
• 2000: Questa è la storia di uno di noi (cofanetto)
• 2001: Il cuore, la voce
• 2003: Le volte che Celentano è stato 1
• 2003: TRE
• 2005: Una stella in mezzo al ciel
• 2006: Le più belle canzoni di Adriano Celentano
• 2006: Unicamente Celentano
• 2008: L’animale
• 2010: Il ribelle rock!
• 2010: Il meglio di Adriano Celentano
• 2010: Antologia Italian Style

Apdovanojimai

Metai	Apdovanojimas	Kategorija	Filmas	Rezultatas
1969	Golden Goblets	geriausias naujas aktorius	Serafino	Laimėjo
	Globo d'oro	proveržio vaidmuo		Nominacija
1975	Kanų kino festivalis	Auksinė palmės šakelė	Yuppi Du	Nominacija
1976	Nastro d’Argento	geriausia muzika		Laimėjo
	David di Donatello	geriausias aktorius	Blefas	Laimėjo
1980			Mani di velluto	Laimėjo

Nuorodos

• Oficiali svetainė^{[neveikianti nuoroda]}
• IMDb profilis