Abu Nuvas
Abu Nuvas (pers. الحسن بن هانئ الحكمي الدمشقي = al-Ḥasan b. Hāniʾ al-Ḥakamī ad-Dimašqī, 756–814 m.) – arabiškai kūręs persų poetas, vienas pagrindinių arabų poezijos kūrėjų, patekęs į liaudies folklorą ir minimas pasakų rinkinyje „Tūkstantis ir viena naktis“.[1][2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Abu Nuvas gimė Ahvaze (dab. Iranas), arabo ir persės šeimoje. Jo tėvas, Hani, taip pat buvo poetas, tarnavęs Marvanio II armijoje, o jo motina, vardu Golban, buvo audėja. Kai jam buvo trylika, jo motina jį pardavė pirkliui iš Basros. Ten jis pradėjo kurti ir rašyti eiles, vėliau pasiekė Bagdadą. Ten Abu Nuvas pagarsėjo savo komiška, satyriška kūryba, kurioje vyravo lėbavimo, ištvirkavimų tematika, priešingai nei arabiškoje „dykumų poezijoje“. Ypač Abu Nuvas išgarsėjo valdant laisvų pažiūrų kalifui Al Aminui. Tačiau kalifu tapus Al Mamūnui Abu Nuvas buvo įkalintas, atsidėjo religinių kūrinių rašymui. Tolimesnis jo likimas nežinomas – greičiausiai mirė kalėjime arba buvo nunuodytas.
Abu Nuvas karikatūriškai vaizduojamas arabų ir persų liaudies pasakojimuose. Jis padarė didelę įtaką persų poetams Omarui Chajamui ir Hafizui.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Esat Ayyıldız. "Ebû Nuvâs’ın Şarap (Hamriyyât) Şiirleri". Bozok Üniversitesi İlahiyat Fakültesi Dergisi 18 / 18 (2020): 147-173.
- ↑ Jonas Laurinaitis. Abu Nuvas (Abū Nuwās, Aba Nuvasas), tikr. al-Ḥasan ibn Hāni’ al-Ḥakamī. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 53 psl.