Abatas
Abatas (vėl. lot. abbas, hebr. abba – tėvas) – abatijos viršininkas, garbės titulas.
Nuo V-VI a. taip vadinamas vienuolyno vadovas. Pradžioje abatą rinko vienuoliai, o patvirtindavo vyskupas. Didėjant vienuolynų valdoms abatai tapo tiesiogiai pavaldūs popiežiui. Abatas turi privilegiją per liturgines apeigas ir bažnytines iškilmes nešioti vyskupo insignijas.[1] Atitinkamai moteris – abatė.
Nuo X a. įkurti ordinai pasirinkdavo kitus titulus: propstas, prioras, gvardijonas, superioras arba rektorius.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Abatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001