1920 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 23 d. – Išleistas ryšininko leidinio „Paštininkų balsas“ pirmasis numeris;
- Sausio 27 d. – Kaune įsteigti Aukštieji kursai, padėję pagrindus Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) steigimui;
- Vasario 2 d. – Prancūzija okupuoja Klaipėdą;
- Vasario 15 d. – Išleista pirmoji Lietuvos proginių pašto ženklų serija, skirta antrosioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms;
- Balandžio 1 d. – Kaune pradėjo veikti Lietuvos telegramų agentūra ELTA;
- Gegužės 15 d. – Respublikos diena – pradėjo darbą Steigiamasis Seimas. Lietuvos Valstybė paskelbta respublika;
- Gegužės 25 d. – Lietuvoje įvesta metrinė vienetų sistema, paskelbti matų, saikų ir svarstyklių įstatai;
- Birželio 10 d. – Steigiamajame Seime priimta Laikinoji III Lietuvos Konstitucija, skelbianti Lietuvą demokratine respublika;
- Liepos 12 d. – Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, pasirašyta Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis;
- Liepos 14 d. – Vilnius užimtas Sovietų Rusijos armijos;[1]
- Spalio 7 d. – pasirašyta Suvalkų sutartis, kuria nustatyta trečioji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija;
- Spalio 9 d. – Želigovskio maištas: generolas Liucjanas Želigovskis apėjo demarkacijos liniją, užimdamas Lietuvai sugražintą Vilniaus kraštą;
- Lapkričio 19 d. - Lietuvoje kazimierietės (LSSC) įsisteigė buvusiame kamaldulių vienuolyne;
- Lapkričio 17 d. – 21 d. įvyko Giedraičių mūšis, sustabdytas lenkų kariuomenės, užėmusios Vilnių, tolesnis puolimas;
- Gruodžio 11 d – Lietuvoje atlikta pirmoji aukštojo pilotažo figūra - J. Dobkevičius lėktuvu „Fokker D.VII“ atliko mirties kilpą;
- Gruodžio 31 d. – Kauno lietuvių operos vaidykloje pastatyta pirmoji opera – Džiuzepės Verdžio „Traviata“.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 1 d. – Aldona Jocevičienė, Lietuvos gydytoja neurologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- Sausio 4 d. – Viktoras Kutorga, Lietuvos gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas, eksperimentinės onkologijos pradininkas Lietuvoje (m. 1991 m.).
- Sausio 6 d. – Vaclovas Dargužas, veterinaras, Šveicarijos lietuvių visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto garbės daktaras, VU bibliotekos mecenatas[2] (m. 2009 m.).
- Sausio 10 d. – Bronė Kazlauskienė-Valiulytė, Lietuvos tautosakininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2001 m.).
- Sausio 15 d. – Elena Kepalaitė, Kepalas, Lietuvos skulptorė, tapytoja, šokėja.
- Sausio 20 d. – Narcizas Prielaida, lietuvių išeivijos veikėjas, diplomatas.
- Sausio 28 d. – Mamertas Indriliūnas, Lietuvos rašytojas, partizanas (m. 1945 m.).
- Sausio 29 d. – Petras Motiekaitis, Lietuvos inžinierius, aviamodeliuotojas, aviakonstruktorius, išradėjas, biologas (m. 1988 m.).
- Vasario 2 d. – Marija Kruopienė, Baltarusijos lietuvių visuomenės veikėja, tautosakininkė (m. 2003 m.).
- Vasario 6 d. – Prudencija Bičkienė-Jokūbauskienė-Navickaitė, Lietuvos operos dainininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 1993 m.).
- Vasario 23 d. – Aleksandras Bendinskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, inžinierius.
- Kovo 2 d. – Kazimieras Naruševičius, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (m. 2004 m.).
- Kovo 5 d. – Vladas Limantas, Lietuvos aktorius, režisierius.
- Kovo 6 d. – Julius Viktoras Kaupas, Lietuvos rašytojas, urbanistinės pasakos pradininkas lietuvių literatūroje, eseistas, literatūros kritikas (m. 1964 m.).
- Kovo 11 d. – Eugenija Šimkūnaitė, gydytoja žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė (m. 1996 m.).
- Kovo 12 d. – Elena Červinskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. 2003 m.).
- Kovo 15 d. – Leonas Zmirskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 1997 m.).
- Kovo 19 d. – Juozas Polis, Lietuvos fotografas.
- Kovo 20 d. – Birutė Knizikevičienė, Lietuvos bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė.
- Kovo 21 d.:
- Bronius Jauniškis, rašytojas, pedagogas.
- Bronius Saveikis-Klajūnas, ginkluoto pasipriešinimo komunistiniam režimui Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvis, Lenkijos valstybės saugumo ir MGB agentas.
- Ipolitas Dailidėnas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2008 m.).
- Balandžio 1 d. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos žurnalistas, aviatorius (m. 1995 m.).
- Balandžio 3 d. – Vaclovas Pocius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1986 m.).
- Balandžio 4 d. – Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, medicinos istorikas.
- Balandžio 10 d. – Aldona Irena Nasvytytė, poetė.
- Gegužės 2 d. – Marija Sasnauskienė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 1988 m.).
- Gegužės 16 d. – Vytautas Izbickas, Lietuvos statybos ir hidrotechnikos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1988 m.).
- Gegužės 18 d. – Vladas Stukas, Lietuvos inžinierius energetikas, pirmasis Kauno HE direktorius (m. 1992 m.).
- Gegužės 21 d. – Valerijonas Dauknys, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
- Gegužės 26 d.:
- Antanas Dimžlys, Lietuvos skulptorius, restauratorius (m. 2010 m.).
- Pilypas Žukauskas–Narutis, inžinierius, ateitininkas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis.
- Stasys Baranauskas-Baras, lietuvių dainininkas (tenoras), JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse (m. 2006 m.).
- Gegužės 27 d. – Vaclovas Blėdis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro režisierius (m. 1999 m.).
- Gegužės 29 d. – Leonardas Juozapas Šimutis, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius, filosofijos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
- Birželio 1 d. – Albertas Paulikaitis, smuikininkas ir chorvedys (m. 1994 m.).
- Birželio 5 d. – Monika Kriukelienė, Lietuvos tautodailininkė audėja (m. 2019 m.).
- Birželio 10 d.:
- Aldona Irena Nasvytytė, poetė.[3]
- Vytautas Antanas Dambrava, Lietuvos ir JAV diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras.
- Birželio 26 d. – Saulius Lukėnas, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- Birželio 27 d. – Gediminas Jokimaitis, Lietuvos poetas (m. 1986 m.).
- Birželio 29 d. – Vytautas Barauskas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Liepos 7 d. – Lidija Kupstaitė-Drobnienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1999 m.).
- Liepos 13 d.:
- Zigmas Gaidamavičius, choro dirigentas (m. 1989 m.).
- Jokūbas Kivilša, Lietuvos statybos inžinierius (m. 2012 m.).
- Liepos 16 d. – Zigmas Dailidka, teisininkas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1978 m.).
- Liepos 28 d. – Leonardas Martavičius, TSRS saugumo veikėjas (m. 1994 m.).
- Liepos 29 d. – Petras Likša, Lietuvos aktorius, režisierius.
- Rugpjūčio 1 d. – Karolis Lederis, Lietuvos farmakologas ir endokrinologas, filosofijos (1961 m.) ir medicinos (1968 m.) daktaras (m. 2007 m.).
- Rugpjūčio 3 d. – Mečislovas Kymantas, pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys (m. 1998 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Juozas Repečka, teisininkas, politologas, Lietuvių spaudos ir visuomenės veikėjas.
- Rugpjūčio 20 d. – Vincentas Sladkevičius, Lietuvos kardinolas (m. 2000 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Jurgis Kisnėrius, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (m. 1986 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Vytautas Kulakauskas, Lietuvos pedagogas, krepšininkas, treneris (m. 2000 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – Rimas Geniušas, Lietuvos dirigentas, pianistas, pedagogas.
- Rugpjūčio 31 d. – Jonas Čepaitis, Lietuvos aktorius, režisierius (m. 2003 m.).
- Rugsėjo 6 d. – Paulius Širvys, Lietuvos poetas (m. 1979 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Jonas Kriaučiūnas, Lietuvos agronomas sodininkas. Žemės ūkio mokslų kandidatas (1967 m.) (m. 1986 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas; Australijos lietuvių veikėjas (m. 1997 m.).
- Spalio 7 d.:
- Algirdas Matukonis, Lietuvos inžinierius technologas, tekstilininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Bronius Sližys, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1987 m.).
- Salomėja Narkeliūnaitė, Lietuvos išeivijos žurnalistė, aktyvi JAV lietuvių visuomenės veikėja ir lietuvybės puoselėtoja (m. 2000 m.).
- Spalio 12 d. – Henrikas Nagys, Lietuvos poetas, literatūros kritikas (m. 1996 m.).
- Spalio 23 d. – Agnė Lukšytė-Meiliūnienė, Lietuvos rašytoja.
- Spalio 24 d. – Stasys Paska, teatro ir kino aktorius bei režisierius (m. 1981 m.).
- Spalio 25 d. – Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (m. 2023 m.).
- Spalio 27 d. – Pranas Dauknys, lietuvių kunigas, Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (m. 2002 m.).
- Lapkričio 1 d. – Vytautas Juozas Bieliauskas, lietuvių psichologas, filosofas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- Lapkričio 3 d. – Paulius Kiuberis, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (m. 1989 m.).
- Lapkričio 4 d. – Vladas Drebickas, Lietuvos biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Lapkričio 15 d. – Bronius Nainys, Lietuvos antinacinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- Lapkričio 16 d. – Leonas Gineitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, filosofas, rašytojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1949 m. baigė Vilniaus universitetą. 1966 m. humanitarinių mokslų daktaras. 1952–2001 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Tyrė senąją ir XIX a. lietuvių literatūrą. Paskelbė filosofijos miniatiūrų ir aforizmų rinkinių.[4] (m. 2004 m.).
- Lapkričio 20 d. – Aleksandras Livontas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, kultūros veikėjas, publicistas (m. 1974 m.).
- Lapkričio 30 d. – Juozas Aleksandravičius, Lietuvos filologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Gruodžio 3 d. – Boleslovas Juškevičius, Lietuvos teatro aktorius, teatrologas.
- Gruodžio 6 d. – Petras Juknevičius, Lietuvos dainininkas (bosas) ir chorvedys.
- Gruodžio 10 d.:
- Aldona Žilinskaitė-Anderson, pianistė, dainininkė, chorvedė.
- Jonas Kavaliauskas, Lietuvos teatro aktorius (m. 2007 m.).
- Mykolas Levinskas, sportininkas, pasipriešinimo judėjimo dalyvis (m. 1941 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 5 d. – Motiejus Kaziliauskas, Lietuvos knygnešys, kunigas (g. 1843 m.).
- Sausio 6 d. – Cecilija Pliaterytė, pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės (g. 1853 m.).
- Sausio 31 d. – Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis (g. 1867 m.).
- Kovo 12 d. – Petras Mickeliūnas, Lietuvos komunistinis veikėjas (g. 1894 m.).
- Kovo 13 d. – Vladas Rekašius, poetas, žurnalistas, vertėjas (g. 1893 m.).
- Balandžio 28 d. – Stanislovas Vilhelmas Radvila, Lenkijos didikas, valstybės ir karinis veikėjas (g. 1880 m.).
- Gegužės 12 d. – Vytautas Rauba, karo lakūnas, leitenantas savanoris (g. 1899 m.).
- Liepos 6 d. – Jonas Spudulis, gydytojas, aušrininkas, kalbininkas, lietuvių kalbos aritmetikos ir gramatikos terminų kūrėjas (g. 1860 m.).
- Rugsėjo 12 d. – Juozas Lozoraitis, knygnešys, Lietuvos spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1871 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Simonas Šultė, kunigas, katalikų sociologas[5] (g. 1875 m.).
- Spalio 10 d. – Juozas Kumpis, savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs karo mūšyje (g. 1901 m.).
- Spalio 20 d. – Antanas Matulaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, valstybės veikėjas (g. 1895 m.).
- Lapkričio 5 d. – Motiejus Mikalojus Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir politinis veikėjas (g. 1873 m.).
Nedatuota
- Chaimas Frenkelis, Lietuvos pramonininkas, visuomenės veikėjas (g. 1857 m.).
- Edmundas Emilijonas Frykas, Lietuvos inžinierius, architektas (g. 1840 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 7 d. – Baltųjų admirolo Kolčako pajėgos pasidavė Krasnojarske;
- Sausio 9 d. – Didžioji Britanija paskelbė, kad pastatys 1 000 000 namų karo veteranams;
- Sausio 10 d. – Tautų Sąjunga susirinko į pirmą konferenciją ir ratifikavo Versalio sutartį, kuria buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas;
- Sausio 15 d. – JAV įsigaliojo Prohibicijos įstatymas;
- Sausio 16 d. – sąjunginikai reikalauja Nyderlandų išduoti Vokietijos kaizerį, kuris čia pasitraukė po to, kai buvo nuverstas nuo sosto Vokietijoje;
- Sausio 19 d. – JAV Senatas balsuoja prieš JAV stojimą į Tautų Sąjungą;
- Sausio 23 d. – Nyderlandai atsisakė išduoti kaizerį;
- Vasario 2 d. – Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę;
- Vasario 9 d. – Tautų Sąjunga perdavė Špicbergeną Norvegijai;
- Vasario 24 d. – Adolfas Hitleris Miunchene pristatė savo nacionalsocialistinę programą;
- Kovo 10 d. – Švedijoje suformuota pirmoji taikiu keliu sudaryta socialdemokratinė vyriausybė;
- Lapkričio 15 d. – pirmasis Tautų Lygos posėdis Ženevoje.
Nežinomos datos įvykiai:
- Kinijoje buvo žemės drebėjimas, kuris nusinešė apie 200 000 gyvybių.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 2 d. – Aizekas Azimovas, JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas (m. 1992 m.).
- Sausio 6 d. – John Maynard Smith, britų biologas, dirbęs genetikos ir evoliucijos teorijos srityse. Mokslininko žymiausi pasiekimai yra žaidimų teorijos pritaikymas evoliucijai, darbai lyčių evoliucijos srityje (m. 2004 m.).
- Sausio 12 d. – Džeimsas Leonardas Farmeris jaunesnysis, pilietinių teisių aktyvistas, Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis (5,6 ir 7 amžiaus dešimtmečiuose), 1961 metų kelionės už laisvę iniciatorius ir organizatorius. Tai galiausiai leido desegruoti JAV tarp valstijų kursuojančius autobusus (m. 1999 m.).
- Sausio 19 d. – Javier Pérez de Cuéllar, politikas, Peru diplomatas (m. 2020 m.).
- Sausio 20 d.:
- Chiara Lubich, Fokoliarų judėjimo įkūrėja, autorė (m. 2008 m.).
- Federico Fellini, italų kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių XX amžiaus kūrėjų (m. 1993 m.).
- Vasario 11 d. – Farukas I, Egipto karalius (m. 1965 m.).
- Vasario 20 d.:
- Jevgenijus Dragunovas, tarybinis rusų šaulių ginklų konstruktorius (m. 1991 m.).
- Karlas Albrechtas, Vokietijos verslininkas, kartu su broliu Theo Albrecht Aldi-Gruppe savininkas.
- Vasario 29 d. – Fiodoras Abramovas, rusų rašytojas (m. 1983 m.).
- Kovo 10 d. – Borisas Vianas, prancūzų rašytojas, vertėjas, dainų autorius ir atlikėjas, džiazo muzikantas ir kritikas, originalių vakarėlių organizatorius, aktorius. Kūrinius publikavo ir Vernon Sullivan slapyvardžiu (m. 1959 m.).
- Kovo 15 d. – Edward Donnall Thomas, 1990 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6].
- Kovo 25 d. – Patrick Troughton, britų aktorius[7] (m. 1987 m.).
- Balandžio 1 d. – Toširas Mifunė, japonų kino ir televizijos aktorius[8] (m. 1997 m.).
- Balandžio 6 d.:
- Edmond H. Fischer, 1992 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6].
- Lidija Pasternaka-Freimanė, latvių aktorė (m. 1992 m.).
- Balandžio 7 d. – Ravi Shankar, indų kompozitorius ir sitaro virtuozas.
- Balandžio 11 d. – Marlen Haushofer, austrų rašytoja, feministė. Nors buvo gavusi keletą prestižinių literatūros premijų, didžiausias tarptautinis pripažinimas atėjo XX a. devintajame dešimtmetyje (m. 1970 m.).
- Balandžio 15 d. – Richard Karl Freiherr von Weizsäcker, vokiečių politikas, 6-tasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1984-1994), Berlyno meras, CDU veikėjas.
- Gegužės 18 d. – Jonas Paulius II, nuo 1978 metų spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi (m. 2005 m.).
- Gegužės 29 d. – John Charles Harsanyi, 1994 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[9] (m. 2000 m.).
- Birželio 8 d. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (m. 1991 m.).
- Birželio 17 d. – François Jacob, 1965 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6].
- Liepos 10 d. – Ovenas Čemberlenas, JAV fizikas. 1942–1946 priklausė fizikų grupei, gaminusiai atominė bombą. Nuo 1950 Kalifornijos universiteto profesorius (m. 2006 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Hansas Broksas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, ilgametis Miunsterio universiteto profesorius, nuo 1967 m. iki 1975 m. Vokietijos Konstitucinio Teismo teisėjas.
- Rugpjūčio 16 d. – Henry Charles Bukowski, JAV buvo vokiečių kilmės JAV poetas, romanų ir trumpų istorijų rašytojas (m. 1994 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Rėjus Bredberis, amerikiečių rašytojas fantastas.
- Rugpjūčio 27 d. – Hubertas Borisa, tarybinis partizanas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Lawrence Robert Klein, 1980 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[9].
- Rugsėjo 27 d. – Carlo Alberto Dalla Chiesa, Italijos karabinierių generolas, pagarsėjęs sėkminga kova su teroristinėmis Raudonųjų Brigadų grupuotėmis (m. 1982 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Peter Dennis Mitchell, 1978 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (m. 1992 m.).
- Spalio 7 d. – Kalju Lepikas, estų poetas, pedagogas (m. 1999 m.).
- Spalio 8 d. – Frenkas Herbertas, amerikiečių fantastikos rašytojas, visų pirma žinomas kaip „Kopos“ (angl. Dune) ir penkių jos tęsinių autorius (m. 1986 m.).
- Spalio 15 d. – Mario Gianluigi Puzo, JAV rašytojas, labiausiai išgarsėjęs knygomis apie mafiją (m. 1999 m.).
- Spalio 23 d.:
- Džanis Rodaris, italų žurnalistas ir rašytojas. Išgarsėjo literatūrine pasaka "Čipolino nuotykiai" (1951 m.) (m. 1980 m.).
- Jevgenijus Čanga, latvių baleto artistas, baletmeisteris (m. 1999 m.).
- Spalio 29 d. – Baruj Benacerraf, 1980 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6].
- Lapkričio 5 d. – Douglass Cecil North, 1993 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[9].
- Lapkričio 29 d. – Jegoras Ligačiovas, SSRS partinis ir valstybės veikėjas, TSKP Politinio biuro narys (m. 2021 m.).
- Gruodžio 1 d. – Lê Đức Anh, Vietnamo politikas. 7-asis Vietnamo prezidentas nuo 1992 iki 1997.
- Gruodžio 6 d. – George Hornidge Porter, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (m. 2002 m.).
- Gruodžio 9 d. – Carlo Azeglio Ciampi, 10-asis Italijos prezidentas, šias pareigas ėjęs nuo 1999 m. gegužės 18 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. Poste jis pakeitė Oscar Luigi Scalfaro, o po 2006 m. Italijos prezidento rinkimų Ciampi pakeitė Giorgio Napolitano. Taip pat jis yra buvęs Italijos ministru pirmininku bei Italijos turizmo ministru (m. 2016 m.).
- Gruodžio 29 d. – Josefa Iloilovatu Uluivuda, Fidžio politikas, kuris du kartus buvo šalies prezidentu. 2009 m. liepos 30 d. Uluivuda pasitraukė iš prezidento posto, o jį šiame poste pakeitė Epeli Nailatikau.
- Ahmadas bin Ali al Tanis, Šeichas, buvo Kataro emyru paskutiniais Kataro buvimo priklausoma teritorija metais ir trumpai (1971-1972) nepriklausomo emyrato (m. 1977 m.).
- Paulas Celanas, vokiškai rašęs žydų poetas ir vertėjas (m. 1970 m.).
- Tofail Ahmed, Bangladešo menotyrininkas. 6 knygų apie Bangladešo liaudies meną autorius. Bengalijos akademijos garbės narys ir Shilu Abed amatų apdovanojimo laureatas (m. 2002 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 12 d. – Simonas Vinaveris, Lenkijos šachmatininkas, 1883-aisiais laimėjęs Vokietijos šachmatų čempionatą (g. 1838 m.).
- Vasario 7 d. – Aleksandras Kolčiakas, Rusijos karinis veikėjas, admirolas (1917 m.) (g. 1874 m.).
- Kovo 18 d. – Hermann Oldenberg, vokiečių indologas ir budologas, vienas reikšmingiausių Vedų ir ankstyvojo budizmo specialistas (g. 1854 m.).
- Birželio 14 d. – Maximilian Carl Emil Weber, vokiečių ekonomistas, teisininkas ir sociologas (g. 1864 m.).
- Rugpjūčio 21 d. – Reinis Kaudzytė, latvių rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Matyso Kaudzytės brolis (g. 1839 m.).
- Rugpjūčio 31 d. – Vilhelmas Maksas Vuntas, vokiečių fiziologas, psichologas, eksperimentinės ir pažintinės psichologijos šakų įkūrėjas (g. 1832 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Karlas Faberže, juvelyras[11] (g. 1846 m.).
- Lapkričio 30 d. – Jekabas Kazakas, latvių tapytojas, grafikas (g. 1895 m.).
Nobelio premijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chemijos – Walther Hermann Nernst (1864–1941);
- Fizikos – Charles Edouard Guillaume;
- Literatūros – Knutas Hamsunas;
- Medicinos – Schack August Steenberg Krogh (1874–1949);
- Taikos – Léon Victor Auguste Bourgeois.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 41
- ↑ „Mirė visuomenininkas V. Dargužas“ „Delfi“, 2009 spalio mėn. 23 d. 11:57
- ↑ Aldona Irena Nasvytytė Archyvuota kopija 2012-02-01 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Vytautas Vanagas. Leonas Gineitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 669 psl.
- ↑ Simonas Šultė Archyvuota kopija 2012-02-01 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Patrick Troughton. Informacija.
- ↑ Toširas Mifunė.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ 10,0 10,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Karlas Faberže Archyvuota kopija 2013-12-11 iš Wayback Machine projekto..