Šuarai
Šuarai, chibarai | |
---|---|
Šuarų moteris
| |
Gyventojų skaičius | ~75 000 |
Populiacija šalyse | Peru, Ekvadoras |
Kalba (-os) | šuarų |
Religijos | katalikybė, vietiniai tikėjimai |
Šuarai arba chibaro – Pietų Amerikos indėnų grupė. Gyvena šiaurės Peru (40 000 žm.) ir Ekvadore (35 000 žm.), Amazonijos miškuose ir Andų pašlaitėse. Kalba chibarų – kandošių kalbų šeimos chibarų grupės kalbomis, taip pat paplitusi kečujų kalba. Dauguma katalikai, yra šamanizmo, dvasių kulto liekanų. Seniau garsėjo kaip „galvų medžiotojai“.
Tai pusiau sėslios gentys, besiverčiančios lydimine žemdirbyste (manijokai, kukurūzai, pupos, vilnamedžiai, tabakas), medžiokle, žvejyba, augalų ir vabzdžių rankiojimu. Amatai – pynimas, audimas, puodininkystė. XX a. pab. dalis dirbo Žemės ūkio įmonėse. Pirmieji kontaktai su europiečiais tik XIX amžiuje. XX a. pab. buvo išlikęs iniciacijos paprotys, apie 1500 gyveno izoliuotai ir išlaikė tradicinį gyvenimo būdą, kiti – prie katalikų misijų ir rezervacijose[1].
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šuarai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003