Pereiti prie turinio

Šri Aurobindo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šri Aurobindas
Šri Aurobindas ~1900 m.
Gimė 1872 m. rugpjūčio 15 d.
Kalkuta, Britų Indija
Mirė 1950 m. gruodžio 5 d. (78 metai)
Pondičeris, Prancūzų Indija
Tautybė bengalas
Tėvai Krishna Dhun Ghose, Swarnalotta Devi
Veikla Indijos politinis, dvasinis, filosofinis veikėjas
Sritis integralioji advaita
Alma mater Kembridžo Karališkoji kolegija
Vikiteka Šri Aurobindo
Parašas

Šri Aurobindas Ghošas (beng. শ্রী অরবিন্দ ঘোষ = Sri Ôrobindo Ghoš; g. 1872 m. rugpjūčio 15 d. – m. 1950 m. gruodžio 5 d.) – Indijos filosofas, egzegetas, poetas, vienas svarbiausių Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderių. Žymus savo dvasinės raidos idėjoms ir integraliosios jogos metodu.

Gimė Kalkutoje, bengalo gydytojo šeimoje, kur buvo puoselėjamos britų pranašumo idėjos. Mokėsi britų krikščioniškoje mokykloje Dardžilinge. 1879 m. su šeima persikėlė į Angliją (Mančesterį). Ten Aurobindas mokės lotynų, prancūzų kalbų, o 1889 m. įstojo į Kembridžo Karališkąjį koledžą.

Grįžęs po studijų Anglijoje, Šri Aurobindas dirbo Barodos maharadžos tarnyboje, mokėsi sanskrito, bengalų kalbos. Palaipsniui susidomėjo Indijos politika, nepriklausomybės idėjomis. Užmezgė ryšius su Lokmanja Tilaku, dalyvavo jo inicijuotame judėjime, kuris reikalavo visiškos Indijos nepriklausomybės. 1905 m. po išpuolio, kurio metu žuvo du žmonės, buvo suimtas ir apkaltinantas terorizmo kurstymu. Metus praleido Alipuro kalėjime. Ten išgyveno mistinį apreiškimą ir atsisakė politikos; išleistas gyveno kaip atsiskyrėlis, praktikavo jogą. 1910 m. išvyko į Čandanagarą, vėliau į Prancūzijos koloniją Indijoje Pondičerį, kuriame ir gyveno iki gyvenimo galo. 19141921 m. leido filosofinį žurnalą Arya.

Šri Aurobindas atsidėjo meditacijai ir dvasinių veikalų rašymui. Eiliuotame epe „Savitrė: Sakmė ir simbolis“ (Savitri: A Legend and a Symbol), kurį rašė beveik 40 metų, jis išdėstė integralios advaitos (pūmadvaita) sistemą.[1] Ją įgyvendino drauge su žydų kilmės mistike Mira Ričard, žinoma kaip „Motina“. 1926 m. susikūrė Šri Aurobindo ašramas (1968 m. įkurtas ir Aurovilio kompleksas). Po to Šri Aurobindas pasitraukė į vienatvę, susirašinėjo laiškais. Mirė 1950 m.

Šri Aurobindo dvasinės raidos, evoliucijos, turinčios prasmę, šaktizmo idėjos susilaukė būrio pasekėjų visame pasaulyje.

Svarbiausi veikalai: „Dieviškasis gyvenimas“ (The Life Divine, 1940 m.), „Jogos sintezė“ (The Synthesis of Yoga, 1948 m.). Jis taip pat parašė komentarus ir vertimus Bhagavadgytos, Upanišadų, Vedų dalims.

  1. Kazimieras SeibutisŠri Aurobindo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002