Namibija

Namibijos Respublika angl. Republic of Namibia
Vėliava Herbas
Himnas: „Namibija, drąsioji žeme“
Namibija žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, nacioninės kalbos: afrikanų, hererų, kavangų, lozų, namų, ošivambo, tsvanų, vokiečių
Sostinė	Vindhukas
Didžiausias miestas	Vindhukas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas	Nangolo Mbumba Saara Kuugongelwa-Amadhila
Plotas  • Iš viso  • % vandens	825 418 km2 (33) Neesminis
Gyventojų  • 2017  • Tankis	2 568 569 (142) 2,48 žm./km2 (191)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2006 (progn.) 15,04 mlrd. $ (127) 7 400 $ (86)
Valiuta	Namibijos doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +1 UTC +2
Nepriklausomybė Paruošta konstitucija Pripažinta	nuo Pietų Afrikos 1990 m. kovo 21 d. 1990 m. kovo 21 d.
Interneto kodas	.na
Šalies tel. kodas	264

Namibija (angl. Namibia, afr. Namibië, vok. Namibia, rečiau Namibien), oficialiai – Namibijos Respublika (angl. Republic of Namibia, afr. Republiek van Namibië, vok. Republik Namibia) – valstybė pietvakarių Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje. Namibija šiaurėje ribojasi su Angola ir Zambija, rytuose su Botsvana, bei pietuose su Pietų Afrikos Respublika.

Šalies pavadinimas kilęs nuo Namibo dykumos, kuri dengia visą šalies pakrantę. Pavadinimas buvo parinktas po nepriklausomybės, kaip neutralus, nes Namibijoje nei viena tauta nesudaro ženklios daugumos.

Istorija

Pirmaisiais šalies gyventojais laikomi bušmėnai, damarai ir namai. XIV a. bantų migracijų metu į regioną atsikraustė bantai. Pirmieji europiečiai išsilaipinę ir ištyrę regioną buvo Portugalijos keliautojai Diogo Cão 1485 ir Bartolomeu Dias 1486 metais. Tačiau skirtingai negu į kitas Afrikos vietas, atradusios šalies (šiuo atveju Portugalijos) pretenzijos į regioną nebuvo reiškiamos. Kaip ir dauguma Subsacharinės Afrikos regionų, Namibija europiečių nebuvo tyrinėjama iki XIX a., kai atvyko pirmieji pirkliai ir kolonistai, dauguma iš Vokietijos ir Švedijos. 1884 m. visa Namibija (išskyrus Volvį Bėjų, kuris buvo Britų imperijos kolonija) tapo Vokietijos imperijos kolonija, vadinama Vokietijos Pietvakarių Afrika (Deutsch-Südwestafrika).

1904 m. sausį įvyko hererų sukilimas, kuriam vadovavo Samuel Maharero. Sukilimas buvo numalšintas 1904 rugpjūtį, vadovaujant Lothar von Trotha, kai hererai buvo nugalėti Vaterbergo mūšyje. Kaip to pasekmę nuo 1904 iki 1907 m. kolonijinė vokiečių valdžia vykdė hererų ir namų genocidą, kurio metu buvo išžudyta 10 000 namų (pusė populiacijos) ir apytiksliai 65 000 hererų (apie 80 % visos populiacijos). Pietų Afrika okupavo šią Vokietijos koloniją Pirmojo pasaulinio karo metu ir administravo ją iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos kaip Tautų Lygos mandatą, vadinamą Pietvakarių Afrika.

1946 m. panaikinus Tautų Lygą bei sukūrus Jungtines Tautas, Pietų Afrika atsisakė senąjį mandatą pakeisti nauju JT Globojamų teritorijų susitarimu bei sumažino tarptautinį teritorijos administracijos kontroliavimą. Nors Pietų Afrikos vyriausybė ir norėjo 'Pietvakarių Afriką' įtraukti į savo šalies teritoriją, oficialiai to niekada nepadarė ir ją administravo kaip de facto 'penktąją provinciją' su baltųjų mažumos atstovavimu baltųjų Pietų Afrikos parlamente.

1966 m. SWAPO, Namibijos liaudies išlaisvinimo armija, bei partizaninės grupuotės pradėjo Namibijos nepriklausomybės karą. Tačiau remiantis JT duomenimis, Pietų Afrika iki pat 1988 m. nesusilpnino krašto kontrolės. Pereinamasis laikotarpis nepriklausomybės link prasidėjo 1989 m. tačiau nepriklausomybė galutinai atgauta tik 1990 m. kovo 21 d. 1994 m. PAR panaikinus apartheidą, Namibija iš pastarosios atgavo svarbiausią šalies uostą Volvį Bėjų.

Politinė sistema

Namibijos parlamentas Vindhuke

Valdymo forma – prezidentinė atstovaujamoji demokratija. Šalies vadovas – prezidentas. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dvejų rūmų parlamentas, sudarytas iš – Nacionalinės tarybos (26 vietų, du nariai išrenkami iš kiekvienos regioninės tarybos, 6 metų kadencijai) ir – Nacionalinės asamblėjos (72 vietų, nariai renkami visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai). Paskutiniai Nacionalinės tarybos rinkimai vyko 2004, o nacionalinės asamblėjos – 2009 m. lapkritį. Dabartinis ministras pirmininkas yra Nahas Angula.

Namibijoje veikia apie 40 politinių partijų, kuriose vyrauja tam tikros etninės grupės dauguma. Didžiausia ir įtakingiausia partija yra kairiosios pakraipos – SWAPO. Joje daugumą sudaro ovambų tautos atstovai. 2009 m. per Nacionalinės Asamblėjos rinkimus SWAPO iš 72 vietų gavo 54. O per 2004 m. vykusius Nacionalinės Tarybos rinkimus iš 26 vietų gavo 24.

Administracinis suskirstymas

Namibija yra padalinta į 13 regionų. Kiekvienas regionas yra valdomas regiono tarybos (regional council) ir dar priklausomai nuo regiono dydžio, regionai yra toliau dalijami nuo 6 iki 10 rinkiminių apygardų (constituencies).

Nr	Regionas	Plotas km²	Administracinis centras
1	Kaprivio regionas	19 532	Katima Mulilas
2	Erongo regionas	63 586	Svakopmundas
3	Hardapo regionas	109 888	Marientalis
4	Karaso regionas	161 325	Ketmanshopas
5	Kavango regionas	43 418	Rundu
6	Chomo regionas	36 805	Vindhukas
7	Kunenės regionas	144 255	Oučas
8	Ohangvenos regionas	10 582	Enhana
9	Omahekės regionas	84 732	Gobabis
10	Omusačio regionas	13 638	Ošakatis
11	Ošanos regionas	5 290	Etoša
12	Ošikoto regionas	26 607	Omutija
13	Otdžozondžupos regionas	105 328	Očivarongas

Geografija

Namibo dykuma

Žuvų upės kanjonas

Namibijos plotis yra apie 825 418 km². Pakrančių ilgis yra 1 572 km (Atlanto vandenyno), sausumos sienų ilgis 3 824 km. Šiaurėje Namibija ribojasi su (skliausteliuose – sienos ilgis) Angola (1 376 km) ir Zambija (233 km), rytuose su Botsvana (1 360 km), o pietuose su Pietų Afrikos Respublika (855 km).

Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas. Didžiausios šalies upės yra: Oranjė, Kunenė, Okavangas ir Kvandas.

Regioninė įvairovė ir klimatas

Namibijos klimatas yra karštas ir sausas. Jis yra subtropinis žemyninis klimatas, didelė šalies dalis dengiama dykumų, nes šalyje driekiasi 2 didelės dykumos. Didžioji šalies dalis yra tropinio lietaus teritorijoje. Lietus gana nepastovaus, atsitiktinis ir labai stiprus tarp lapkričio ir balandžio. Atsižvelgiant į ypatingas klimato sąlygas, žemės ūkiu užsiimti šalyje galima tik nedideliu mastu.

Derlingiausios sritys ir didžiausias gyventojų tankumas yra šalies šiaurinėje dalyje, įskaitant Kaprivio ruožą. Ši teritorija yra gausiai drėkinama upių, atitekančių iš šiaurės, kurios lietinguoju sezonu sukuria pelkynus ir užtvindo didelę regiono dalį. Vanduo suteikia sąlygas žemdirbystei ir sėsliam gyvenimui. Kaprivio regione krituliai yra dažni. Regione yra tanki upių sistema, tankūs tropiniai miškai. Oro drėgmė čia, priešingai nei kitose šalies dalyse, labai didelė. Nors šis regionas sudaro tik nedidelę dalį visos Namibijos teritorijos, čia susikaupę daugiau nei pusė šalies gyventojų.

Visa vakarinė šalies dalis yra padengta atšiaurios Namibo dykumos. Čia krituliai yra labai reti. Kiaurus metus pučia sausas, stiprus vėjas. Net žiema, temperatūra dažnai pasiekia 25 °C ir daugiau. Temperatūrų kaita tarp dienos ir nakties yra labai didelė, nuo 25 °C iki 30 °C diena, o naktį gali atvėsti net iki užšalimo. Ryte ir vakare temperatūra gali šokinėti 20 °C kelių valandų laikotarpyje.

Atlanto vandenyno pakrantėje orus lemia šalta Bengelos srovė. Ji stipriai atvėsina vyraujančius pietvakarių vėjus, o tai stabdo kondensaciją ir neleidžia susidaryti lietaus debesims, dėl to reguliariai pažemėje susidaro tirštas rūkas. Vasara temperatūra yra vėsi, o žiemą kartkartėmis būna net šalta. Vandens temperatūra retai pasiekia daugiau nei 15 °C. Čia įsikūrę svarbiausi Namibijos uostai: Volvis Bėjus ir Liudericas, kurie laikomi vienais sausiausių pasaulio miestų.

Šalies vidurinę dalį sudaro plokščiakalnis, skiriantis Namibo ir Kalahario dykumas. Plokščiakalnyje, dėl didelio aukščio, naktimis gali pašalti ir labai retai pasitaiko, kad gali net pasnigti. Dienomis nėra taip karšta kaip dykumoje. Čia įsikūrę svarbiausi šalies miestai, taip pat ir sostinė Vindhukas.

Kalaharyje, kuris yra šalies rytuose, yra panašiai kaip ir Namibo dykumumoje, tik krituliai yra šiek tiek dažnesni, bet kaip ir kitose dykumose, reti.

Ekonomika

Šalies sostinė Vindhukas

Dėl nepakankamo kritulių kiekio auginama nedaug pasėlių. Ožkos ir avys auginamos šalies pietuose, o galvijai šalies šiaurėje. Apie pusę šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Nedarbingumo lygis aukštas ir dauguma žemių liko baltųjų žemdirbių rankose. Tai sukėlė diskusijas dėl žemės perskirstymo. Namibija, kartu su Esvatiniu, PAR, Lesotu, Botsvana, priklauso Pietų Afrikos muitų sąjungai (SACU).

Labai svarbus šalies ekonomikos sektorius yra žemės ūkis, kuriame dirba apie pusė šalies dirbančiųjų. Gyvulininkystės srityje daugiausia yra veisiami galvijai ir avys, tarp avių labiausiai dominuoja karakulio avys. Hoodia gordonii kaktusai yra auginami Namibijos pietuose.

Be kita ko, Namibija vilioja turistus savo gausia gyvūnija.

Šalies gamintojai daugiausia apdirba maisto produktus. Svarbi yra kalnakasybos pramonė, kuri sudaro apie 20 % valstybės BVP. Namibijoje yra išgaunama daug geros kokybės brangakmenių. Kiti svarbūs mineralai yra uranas, varis, švinas, auksas, cinkas, sidabras, alavas, volframas. Žvejybos laivynas žvejoja Atlanto vandenyne. Žvejyba ir turizmas vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Pagrindinė šalies mainų partnerė yra Pietų Afrika.

Turizmas

Namibija turi išvystytą tarptautinį oro susisiekimą, atitinkančius poreikius kelius. Įvairūs peizažai ir gyvūnų gausa traukia turistus. Daugelis miestų ir bendrovių organizuoja įvairias keliones, ekskursijas, ekstremalius sporto renginius bei kitokias pramogas.

Labiausiai turistų pamėgtos vietos yra Kaprivio ruožas (Kaprivio regionas), Etošos duburys, Žuvų upės kanjonas, Svakopmundas, Volvis Bėjus ir Epupos krioklys.

Demografija

Namibijos gyventojų tankumas yra vienas iš mažiausių pasaulyje. Vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka vos 2,5 žmogaus. Palyginimui, viso pasaulio sausumos tankumas yra 45 žm./km². Namibijos gyventojai yra susitelkę derlingojoje šalies šiaurėje. Šalies pietuose gyvena tik 7 % valstybės populiacijos.

Etninė sudėtis

Rūkanti namė

87,5 % Namibijos gyventojų yra juodaodžiai, 6 % – baltaodžiai, 6,5 % – maišyti. Didžiausia etninė grupė yra ovambai, kurie sudaro apie 50 % visos šalies populiacijos ir daugiausiai gyvena šiaurinėje šalies dalyje. Hererai, kurie sudaro maždaug 7 % Namibijos gyventojų, taip pat kalba panašia kalba. Kitos didesnės juodaodžių ir maišytųjų etninės grupės yra kavangai (9 %), damarai (7 %), namai (5 %), kapryviečiai (4 %), bušmėnai (3 %), basteriai (2 %) ir tsvanai (0,5 %).. Taip pat, pasak 2006 m. duomenų, Namibijoje yra 40 000 kinų.

Baltaodžiai, kurių dauguma yra kilę iš portugalų, olandų, vokiečių, britų ir prancūzų, sudaro 6-7 % visų šalies gyventojų. Tai antras pagal dydį procentas tarp visų subsacharinės Afrikos valstybių po PAR. Daugelio baltųjų ir beveik visų maišytųjų kilmė, kultūra, religija ir genealogija yra panaši į PAR baltųjų ir maišytųjų.

Kalbos

Namibija yra daugiakalbė šalis. Nuotraukose pavaizduoti užrašai anglų, vokiečių, afrikanų ir ošivambo kalbomis.

Valstybinė Namibijos kalba yra anglų, bet ji yra gimtoji tik mažai daliai šalies gyventojų. Iki 1990 metų vokiečių ir afrikanų kalbos taip pat buvo oficialios, bet šaliai tapus nepriklausomai, valdžia nenorėjo būti apkaltinta pirmenybės teikimu vokiškai ir afrikaniškai kalbančių grupių interesams. Vokiečių, afrikanų ir ošivambo kalbos tapo pripažintomis regioninėmis kalbomis.

Pusės Namibijos gyventojų gimtoji kalba yra ošivambo, bet plačiausiai suprantama kalba yra afrikanų. Ją, kaip ir anglų kalbą, dauguma gyventojų moka kaip antrą kalbą, nors yra ir nedidelis procentas žmonių, kuriems ji yra gimtoji. Tarp jaunimo plačiausiai suprantama kalba yra anglų. Daugelis baltųjų kalba afrikaniškai arba vokiškai. Komercijoje daugiausiai naudojama vokiečių kalba.

Religija

80 % – 90 % gyventojų yra krikščionys ir 10 % – 20 % yra vietinių religijų atstovai. Bent 50 % visų gyventojų yra liuteronai, bet taip pat yra Romos katalikų, metodistų, anglikonų ir kitų. Daug Namibijos gyventojų į krikščionybę atvertė XIX a. misionieriai.

Kultūra

Vindhuko Kristaus bažnyčia ir raitelio paminklas

Kultūra yra įvairi, nes šalyje gyvena daug tautų. Namibijos kultūrai daugiausiai įtakos turėjo Vokietija ir PAR, kurioms šalis priklausė gana ilgą laikotarpį.

Spauda

Didžiausi Namibijos dienraščiai leidžiami trimis skirtingomis kalbomis: The Namibian (anglų kalba), Republikein (afrikanų kalba) ir Allgemeine Zeitung (vokiečių kalba).

Sportas

Labiausiai pamėgtos sporto šakos Namibijoje yra regbis, futbolas ir riedučių ritulys.

Namibijos futbolo asociacija (angl. Namibia Football Association) buvo įkurta 1990 m. 1992 m. tapo FIFA ir CAF nare. Namibijos vyrų futbolo rinktinė 1998 ir 2008 metais įveikė kvalifikaciją į Afrikos Tautų taurės turnyrą.

Garsiausias Namibijos sportininkas yra lengvaatletis Frankie Fredericks.

Kita informacija

• Namibijos šventės
• Namibijos ryšiai
• Namibijos transportas
• Namibijos karinės pajėgos
• Namibijos tarptautiniai santykiai

Nuorodos

Vikižodynas

• „Namibia 2001 Population and Housing Census“. National Planning Commission. 2001. Suarchyvuotas originalas 2013-08-28. Nuoroda tikrinta 2008-12-27.
• Geological expedition to Namibia in March 2012, more than 300 photographs. Climate, ice, water and landscapes. In search of traces of megatsunami. Archyvuota kopija 2012-07-23 iš Wayback Machine projekto.