Galisai
| Galisai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | Iš viso: 2 737 370 La Korunjos provincija: |
| Populiacija šalyse | likusi  Ispanija:374 307[1]
|
| Kalba (-os) | galisų |
| Religijos | Romos katalikai, evangelikai, ateistai |
| Giminingos etninės grupės | ispanai, portugalai ir kitos romanų tautos |
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Galisai – tauta, kurios istorinė tėvynė yra Galisija Ispanijoje. Dabar dauguma galisų dvikalbiai, vartoja kastilų ir galisų kalbas. Pastaroji artima portugalų kalbai, ypač prie Portugalijos sienos.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautovardis kilo nuo lotynų Gallaecos, o šis nuo vietinės genties, kurią graikai vadino καλλαικoι (Kallaikoi).[2] Ji gyveno Šiaurės Portugalijoje ir buvo užkariauta romėnų generolo Decimo Junijaus Bruto Kalaiko II a. pr. m. e. Šios genties vardu pavadinti visi žmonės, gyvenantys į šiaurę nuo Duero upės ir į vakarus nuo Navijos upės, turintys bendrą kultūrą.
Galisų tautovardžio kilmė tyrinėta nuo VII a. Izidoras Sevilietis manė, kad galisai taip vadinami dėl baltos kaip galų odos. Jis sieja žodį Callaeci su graikišku žodžiu, reiškiančiu pieną. Dabartiniai mokslininkai[2] teigia protoindoeuropietišką (kalniečiai) arba protokeltišką (miško žmonės)[3] žodžio kilmę.
Emigracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galisija yra labiausiai emigracijos paveiktas Iberijos regionas. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje daug galisų išvyko į kitas Ispanijos sritis, kitas Europos šalis, Ameriką.
Priešingai nei baskų ir katalonų srityse, kuriose XIX a. vystėsi pramonė, Galisija liko izoliuotu kaimų, kurie vertėsi žemės ūkiu ir žvejyba, kraštu. Be to, Galisijoje žemės ūkis buvo labai atsilikęs dėl mažo sodybų, vadinamų minifundios, dydžio. Minifundios atsirado, kai buvo bandoma padalinti visiems palikuoniams žemę po lygiai. Po kelių kartų žemės plotai buvo tokie maži, kad nebegalėjo išmaitinti šeimų. Išsivysčiusi žvejyba gelbėjo skurstančius žemdirbius.
1900–1981 m. iš Galisijos į likusią Ispaniją atvyko daugiau nei 825 tūkst. žmonių. Valdant Franko režimui galisai vyko į Prancūziją, Šveicariją, iš dalies į Didžiąją Britaniją. Pietų Amerikoje yra daugiausiai galisų už Ispanijos ribų. Keli milijonai amerikiečių yra kilę iš galisų, dauguma Argentinoje ir Brazilijoje. Šiaurės rytų Brazilijoje baltaodžiai vadinami galisais, nors tokie nėra, nes daug galisų atsikėlė į šį regioną. Argentinoje galisais dėl panašios priežasties buvo vadinami ispanai. Dabar Buenos Airėse esama antros pagal dydį galisų bendruomenės, nors dauguma jų mišrios kilmės.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 Censo electoral de galegos residentes no estranxeiro a 1 de abril de 2008, segundo país de residencia e provincia de inscrición Archyvuota kopija 2009-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 Moralejo, Juan J. (2008). Callaica nomina : estudios de onomástica gallega (PDF). A Coruña: Fundación Pedro Barrié de la Maza. pp. 113–148. ISBN 978-84-95892-68-3.
- ↑ Curchin, Leonard A. (2008) Estudios GallegosThe toponyms of the Roman Galicia: New Study. CUADERNOS DE ESTUDIOS GALLEGOS LV (121): 111.
| ||||||||||||||||||||||||||
