Didysis mamutmedis

Sequoiadendron giganteum
Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum), Generolo Šermano medis
Apsaugos būklė
Nykstantys (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Pušūnai ( Pinophyta) Klasė: Pušainiai ( Pinopsida) Šeima: Kiparisiniai ( Cupressaceae) Pošeimis: Sequoioideae ( Sequoioideae) Gentis: Mamutmedis ( Sequoiadendron) Rūšis: Didysis mamutmedis ( Sequoiadendron giganteum)
Binomas
Sequoiadendron giganteum (Lindl.) J.Buchholz, 1939
Sekvojinių (Sequoioideae) pošeimio rūšių savaiminis paplitimo arealas Kalifornijoje (JAV): didžiojo mamutmedžio – rausva spalva visžalės sekvojos – žalsva spalva

Didysis mamutmedis, rečiau vadinamas gigantiškąja sekvoja (Sequoiadendron giganteum) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos (Cupressaceae) medis. Tai vienintelė išlikusi mamutmedžių genties rūšis. Tai vieni iš masyviausių, aukščiausių ir turinčių storiausius kamienus, bei vieni iš nedaugelio ilgiausiai gyvenančių medžių rūšių.

Žmogus ir „milžinai“ - Sekvojų nacionaliniame parke esančioje milžinų miško giraitėje (Kalifornija)

Didžiojo mamutmedžio šakelė ir lapeliai (spygliukai)

Nesubrendę kankorėžiai

Paplitimas

Savaime auga tik labai nedidelėje teritorijoje – JAV vakaruose, Kalifornijoje esančiuose Siera Nevados kalnuose (daugiausia Karalių kanjono ir Sekvojų nacionaliniuose parkuose). Dabar plačiai auginamas už savaiminio paplitimo arealo ribų, tai Šiaurės Amerikos žemyno š. v. iki pat Kanados Britų Kolumbijos p.v. dalies, pietinėje JAV dalyje, p.r. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, pietų ir centrinėje Čilėje. Taip pat auginamas ir atšiauresnio klimato Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.

Mamutmedžiai gali atlaikyti -31 °C ar net žemesnę temperatūrą, jeigu šaltis tęsiasi neilgai ir aplink medį gausi sniego paklodė. Bet už natūralaus arealo paplitimo ribų, jo lapija gali nukentėti nuo atšiauraus vėjo, taip pat nepakenčia per didelės dirvožemio drėgmės.

Į Europą pirmą kartą mamutmedžius atgabeno 1853 m. rugsėjį, škotas John D. Matthew, kuris surinko nedidelį kiekį sėklų Kalavero giraitėje. Dar didesne mamutmedžių sėklų siuntą tų pačių metų gruodžio mėnesį į Angliją (netoli Ekseterio) atgabeno William Lobb, kuris taip pat sėklas buvo surinkęs toje pačioje Kalavero giraitėje. Vėliau šios siuntos sėklos buvo plačiai išplatintos Europoje. Nuo mamutmedžių atradimo iki šių dienų buvo išvesta daug sukultūrintų šio medžio veislių, ypač Europoje.

Lietuvoje

Nepaisant kad didiesiems mamutmedžiams Lietuvos klimatas yra atšiaurus, per žiemos sezoną medeliai apšąla, bet pavienių entuziastų dėka jie bandomi auginti ir Lietuvoje. Kad nenušaltų, žiemą ypač jaunus medelius būtina pridengti.

Požymiai

Didžiųjų mamutmedžių žievė plaušuota, stora (iki 90 cm) ir tai turi didelę reikšmę medžiui apsisaugojant nuo ugnies. Lapeliai 3-6 mm ilgio, amžinai žaliuojantys. Kankorėžiai 4-7 cm ilgio, subręsta per 18-20 mėnesių, nors paprastai jie išlieka žali iki 20 metų. Kankorėžyje būna apie 230 sėklų. Jos tamsiai rudos, 4–5 mm ilgio ir 1 mm pločio su 1 mm pločio geltonai rudu sparneliu kiekvienoje sėklos pusėje. Kartais sėklos ima kristi, kada vėlai vasarą nuo karščio kankorėžių lukštai (žvynai) ima trauktis, nors paprastai sėklos iškrenta, kada kankorėžis džiūva nuo ugnies karščio arba buna pažeistas vabzdžių.

Matmenys

Vidutinis subrendusio medžio aukštis 50-85 m, kamieno skersmuo iki 6-8 m.

• Didieji mamutmedžiai kartu su visžalėmis sekvojomis yra masyviausi mūsų planetos medžiai. Augantis Generolo Šermano medis yra masyviausias planetos medis, jo tūris 1489 m³.
• Generolo Šermano medis sveria apie 210 tonų.
• Vieni aukščiausių medžių Žemėje. Dabar žinomas aukščiausias bevardis didysis mamutmedis yra 95,8 m aukščio.
• Storiausią kamieną turi Krioklio medis (Waterfall Tree) – 47 m.
• Su masyviausiu kamieno pamato skersmeniu yra Krioklio (Waterfall Tree) ir Olos (Tunnel Tree) medžiai – 17 m.
• Su masyviausiu medžio kamieno skersmeniu žmogaus krūtinės aukštyje yra Generolo Granto (General Grant) medis – 8,8 m.
• Masyviausią šaką turi Rankų medis (Arm Tree) – 3,9 m.
• Storiausia žievė – 91 cm.

Masyviausi medžiai

1. Generolo Šermano medis – aukštis 84,2 m, apimtis 33,0 m, tūris 1489 m³
2. Generolo Granto medis – aukštis 82,0 m, apimtis 33,5 m, tūris 1357 m³
3. Prezidento medis – aukštis 73,4 m, apimtis 28,4 m, tūris 1318 m³
4. Linkolno medis – aukštis 78,0 m, apimtis 30,0 m, tūris 1275 m³
5. Stagg – aukštis 74,1 m, apimtis 33,2 m, tūris 1249 m³
6. Boole medis – aukštis 81,9 m, apimtis 34,8 m, tūris 1244 m³
7. Robert E. Lee – aukštis 78,2 m, apimtis 26,8 m, tūris 1235 m³
8. Franklin – aukštis 68,2 m, apimtis 28,9, tūris1223 m³
9. King Arthur – aukštis 82,4 m, apimtis 31,8, tūris1151 m³
10. Monroe – aukštis 75,5, apimtis, 27,8, tūris 1183 m³

Aukščiausi medžiai

1. Aukštis 95,9 m. Bevardis medis auga Karalių kanjono nacionalinio parko Sekvojų kalnų giraitėje (Redwood Mountain Grove). Pirmą kartą buvo išmatuota 1998 m. rugpjūtyje.
2. Aukštis 94,9 m, apimtis 4,87 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, jį pastebėjo Michael Taylor 1998 metų liepą. Įkopė ir su rulete jį išmatavo Steve Sillett
3. Aukštis 94,8 m, kamieno skersmuo 3,04 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Jį pastebėjo Chris Atkins, Taylor 2003 metais.
4. Aukštis 93,9 m, kamieno skersmuo 5,02 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke, tai yra už 152 metrų į pietus nuo antro pagal aukštį (94,9 m) mamutmedžio. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).
5. Aukštis 93,3 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu (preliminarūs duomenys).
6. Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke netoli trečio pagal aukštį (94,8 m) mamutmedžio.
7. Aukštis 92,4 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. (Preliminarūs duomenys).
8. Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.
9. Aukštis 92,0 m. Auga Mamutmedžių valstybiniame miške. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.
10. Aukštis 91,7 m. Auga Karalių kanjono nacionaliniame parke. Išmatuotas su nešiojamu lazeriniu matuokliu. Preliminarūs duomenys.

Amžius

Tai vieni ilgiausiai gyvenančių medžių Žemėje. „Muir Snag“ medis yra seniausias, jis žaliuoja 3266 metų, kurio amžius oficialiai nustatytas pagal medžio rieves.

Pavadinimas ir sinonimai

Lotynų kalboje turi šiuos sinonimus:

• Americus gigantea (Lindl.) Hanford
• Americus giganteus (Lindl.) Hanford, William H.
• Gigantabies wellingtoniana (Seem.) J.Nelson – nelegalus sinonimas.
• Sequoia gigantea (Lindl.) Decne. – nelegalus sinonimas.
• Sequoia gigantea f. pendula (Briolay-Goiffon ex Carrière) Beissn.
• Sequoia gigantea var. pendula (Briolay-Goiffon ex Carrière) Lavallée
• Sequoia washingtoniana Sudw. – nelegalus sinonimas.
• Sequoia wellingtonia Seem.
• Sequoia wellingtonia var. pendula (Briolay-Goiffon ex Carrière) A.H.Kent
• Sequoiadendron giganteum f. pendulum (Briolay-Goiffon ex Carrière) Rehder
• Steinhauera gigantea (Lindl.) Kuntze ex Voss
• Taxodium giganteum (Lindl.) Kellogg & Behr
• Taxodium washingtonianum Winslow – nelegalus sinonimas.
• Taxodium washingtonium Winsl.
• Washingtonia americana Gordon
• Washingtonia californica Winslow – nelegalus sinonimas.
• Washingtonia gigantea (Lindl.) Carrière
• Wellingtonia californica Sarg.
• Wellingtonia gigantea Lindl.
• Wellingtonia gigantea var. pendula Carrière
• Wellingtonia pendula Briolay-Goiffon ex Carrière

Anglų kalboje didysis mamutmedis be dažniausiai naudojamo Giant sequoia, turi ir šiuos pavadinimus: Giant redwood, Sierra redwood, Sierran redwood, Wellingtonia}})

Taip pat skaityti

• Masyviausių pasaulio medžių rūšių sąrašas
• Aukščiausių pasaulio medžių rūšių sąrašas (augusių praeityje ir augančių dabar)
• Šiaurės Amerikos žemyno aukščiausiai augančių medžių rūšių sąrašas
• Visžalė sekvoja
• Pakrantinė pocūgė
• Sitkinė eglė
• Kvapusis kėnis
• Karališkasis eukaliptas
• Didžioji šorėja

Nuorodos

• itis.gov / Sequoiadendron giganteum (Lindl.) J. Buchholz, Anglų k.
• plantsoftheworldonline.org / Sequoiadendron giganteum, Anglų k
• missouribotanicalgarden.org / Sequoiadendron giganteum, Anglų k
• efloras.org / Sequoiadendron giganteum / Flora of North America | Anglų k
• conifers.org / Sequoiadendron giganteum, Anglų k
• srs.fs.usda.gov / Giant Sequoia, Anglų k
• fs.fed.us / Sequoiadendron giganteum, Anglų k
• britannica.com / Giant sequoia, Anglų k
• monumentaltrees.com / The giant sequoia (Sequoiadendron giganteum), the biggest tree in the world, Anglų k
• plants.usda.gov/ plants.usda.gov/ Sequoiadendron giganteum (Lindl.) J. Buchholz, giant sequoia Archyvuota kopija 2020-08-09 iš Wayback Machine projekto., Anglų k
• yosemite.ca.us / The Mammoth Trees of Calaveras, Anglų k
• giant-sequoia.com / Welker’s Grove Nursery, Anglų k

Galerija

• 
  Karalių Kanjono nacionaliniame parke augantis Generolo Granto medis
• 
  Josemičio nacionalinio parko Mariposo giraitėje augantis 63,7 m aukščio „Grizlių milžinas“
• 
  Kankorėžiai
• 
  Didžiojo mamutmedžio kamienas
• 
  Kalavero milžiniškų medžių valstybiniame parke
• 
  Šviežiai nupjauto maumedžio rąstgaliui būdinga raudona spalva
• 
  Seni archyviniai piešiniai
• 
  Užvirtęs ant kelio mamutmedis
• 
  Mamutmedžiai Josemičio nacionaliniame parke
• 
  Didžiųjų mamutmedžių alėja Škotijos Argailo ir Bjuto srities Benmoro botanikos sode, sodintame 1863 m., netoli Dunono (Dunoon). Visi medžiai virš 50 m aukščio
• 
  Alberto Birštato paveikslas: „Kalifornijos didžiųjų mamutmedžių medžiai“, 1874 m.
• 
  Mamutmedžių augavietės žemėlapyje
• 
  Sentinelo (Sentinel) medis ir Milžinų miško muziejus, esantys Sekvojų nacionaliniame parke (Kalifornija)