Kokarda

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kokarda – iš vienspalvio ar daugiaspalvio kaspino susegtas ženklas, dėvimas kepurėje ar atlape arba apvalus ar ovalus metalinis spalvotas ženklas, segamas į galvos apdangalą (pvz., uniforminę kepurę).

Istorija

XVIII a. kokardas iš kaspinų vyrai segdavo prie trikampių ar dviragių skrybėlių arba prie atlapo. Moterys kokardas segdavo į skrybėlaites ar plaukus. Ryškios kokardų spalvos rodydavo nešiotojo priklausymą kuriai nors politinei partijai, jo rangą. Kokardos būdavo ir tarnų livrėjos dalis. Ikirevoliucinėje Prancūzijoje Burbonų kokardos buvo visiškai baltos. Didžiosios Britanijos karalystėje visiškai baltas kokardas dėvėdavo palaikantys Jakobitų dinastijos restauraciją, o valdančią Hanoverio dinastiją simbolizavo visiškai juodos kokardos.

JAV revoliucijos metu Kontinentinė armija naudojo įvairiaspalves kokardas kaip karinių laipsnių atskyrio ženklus. Generolas Džordžas Vašingtonas rašė: „Deja, Kontinentinė armija neturi uniformų, todėl kyla daug nepatogumų dėl negalėjimo atskirti karininkus nuo eilinių, todėl pageidautina, kad nedelsiant imtų naudoti tam tikrus atskyrio ženklus; pvz., kad lauko karininkai (nuo majoro iki pulkininko) nešiotų ant skrybėlių raudonas ar rausvas kokardas, kapitonai – geltonas ar gelsvai rudas, o subalternai – žalias.“

Vėliau Kontinentinė armija vėl ėmė nešioti iš britų perimtas juodas kokardas. Vėliau, kai Prancūzija pasidarė Jungtinių Valstijų sąjungininkė, Kontinentinė armija ėmė nešioti baltas Prancūzijos karališkąsias kokardas, prisegtas juodų kokardų centre. Prancūzai, atvirkščiai, juodas kokardas prisisegdavo ant savo baltų kokardų. Ši juodos ir baltos spalvų kombinacija buvo Prancūzijos ir Jungtinių valstijų sąjungos simbolis, nuo tada juodai baltas kokardas vadina Union Cockade 'Sąjungos kokarda'.

Vėliau Prancūzijoje ir jos kolonijose kokardas nuo 1789 m. plačiai dėvėjo revoliucionieriai ir įvairių politinių partijų šalininkai. Prancūzai ėmė segti mėlynai raudonas Paryžiaus kokardas ant baltų Karališkųjų kokardų, ir taip atsirado pirmosios trispalvės kokardos. Vėliau spalvų deriniai ir kokardų stiliai ėmė rodyti, kokiai grupuotei priklauso dėvėtojas. Tiesa, stiliai buvo nepastovūs, jų reikšmės keitėsi einant laikui.

Šiais laikais kaspinų kokardos dažnai reiškia būtent trispalves kokardas, kurios nuo Prancūzijos revoliucinių karų tapo nacionalinio simbolio pavyzdžiu.

Nyderlandų kokarda
Argentinos kokarda
Brazilijos kokarda

Karinės Europos kokardos

Nuo XVIII a. Europos monarchijos ėmė naudoti kokardas kaip skiriamuosius ženklus kareiviams atskirti. Kaspinines kokardas dėvėdavo ant trikampių ar dviragių skrybėlių arba ant kiverių. Metalines kokardas nešiodavo dešinėse šalmų pusėse. Vėliau imta mažas sagos tipo kokardas segti į kepius ar furažkas.

Vokietijos imperijoje kariškos kepurės turėdavo dvi kokardas – juoda – balta – raudona kokarda buvo visos Vokietijos imperijos simbolis, o antra kokarda nurodydavo konkrečia Vokietijosm provinciją ar karalystę, kurios turėjo savo spalvas. Veimaro respublikoje ši kokardų sistema buvo panaikinta, kad Vokietija vėl neimtų skilti į atskiras kunigaikštystes.
Antrojo pasaulinio karo metais visose Vokietijos uniforminėse kariškių kepurėse buvo naudojamos metalinės trispalvės kokardos – juoda (išorėje), balta ir raudona (centre).

Prancūzija savo pirmąją Oro tarnybą įkūrė 1909 m. ir netrukus tradicinę Prancūzijos kokardą pasirinko kaip nacionalinę savo lėktuvų emblemą. Dabar tokie apvalūs ženklai vadinami rondeliais. Prancūzijos karinio laivyno lėktuvai žymėti trispalviu rondeliu su juodu inkaru centre.

Pirmojo pasaulinio karo metais kitos šalys irgi ėmė naudoti turimas arba sukurtas, jei neturėjo, nacionalines kokardas savo lėktuvams žymėti.

Prancūzijos ir Britanijos priešininkai pasirinko kito tipo emblemas, kad sava kariuomenė geriau atpažintų savus lėktuvus.