Vytautas Bigelis
| Vytautas Bigelis | |
|---|---|
| |
| Vytautas Bigelis su žmona Tatjana, 1996 m. | |
| Gimė | 1945 m. rugpjūčio 8 d. Padumbliai, Kapčiamiesčio valsčius |
| Mirė | 1999 m. lapkričio 15 d. (54 metai) Uzbekija |
| Tėvas | Motiejus Bigelis |
| Motina | Stasė Bigelienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Tatjana |
| Vaikai | Valentina, Algis, Viktorija |
| Veikla | chemikas neorganikas |
| Alma mater | 1968 m. Taškento universitetas |
Vytautas Bigelis (1945 m. rugpjūčio 8 d. Padumbliuose, Kapčiamiesčio valsčius – 1999 m. lapkričio 15 d. Ulugbeko gyvenvietėje, Taškentas) – Uzbekijos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1968 m. baigė Taškento universitetą. Nuo 1966 m. dirbo Branduolinės fizikos institute Taškente; nuo 1995 m. profesorius. 1986 m. chemijos mokslų daktaras. Nuo 1997 m. Niujorko mokslų akademijos narys. Mirė ir palaidotas 1999 m. Taškente.
Tėvai Motiejus Bigelis (1907–1983) ir Stasė Bigelienė (1914–1994). Seserys Gražina Bigelytė-Bulavienė (1938–2009) ir Birutė Dabkuvienė. Žmona Tatjana (a. a.). Vaikai: Valentina, Algis ir Viktorija.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausi darbai iš puslaidininkinių elektrochemijos dangų ir jų savybių, radionuklidų išskyrimo iš vandeninių tirpalų elektrochemijos metodų, retųjų ir spalvotųjų metalų metalurgijos. Sukūrė technologiją labai gryniems selenui, telūrui, stibiui, bismutui gauti elektrochemijos būdu, elektroadsorbcinį būdą jodo radionuklidams išskirti.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Bigelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 176 psl.