Pjetras Pomponacis
Pietro Pomponazzi (Pjetras Pomponacis; 1462 m. rugsėjo 16 d. – 1525 m. gegužės 18 d.) – italų filosofas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pjetras Pomponacis gimė Mantutoje turtingo patricijo šeimoje. Mokėsi Paduvos universitete. Jį baigęs, šiame universitete su petraukomis dėstė filosofiją ir mediciną. Nuo 1512 m. iki gyvenimo pabaigos profesoriavo Bolonijos universitete. Europoje P. Pomponacis pagarsėjo kaip vienas iš žymiausių to meto materialistinės krypties aristotelinikų. Mirė 1525 m. Bolonoje.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Reikšmingiausias P. Pomponacio filosofinis veikalas – „Traktatas apie sielos nemirtingumą“ (Tractatus de immortalite animae, 1516 m.) – sukėlė ortodoksų tomistų protestus ir buvo viešai sudegintas Venecijoje. Atsakydamas į poleminius traktatus, nukreiptus prieš šį veikalą, P. Pomponacis parašė jo „Apologiją“ (Apologia, 1518 m.) ir „Apgynimą“ (Defensorium, 1519 m.). Apie 1520 m. jis parašė traktatą „Apie likimą, laisvą apsisprendimą, lemtį ir dieviškąjį numatymą“ (De fato, libero arbitrio, praedestinatione, providentia Dei libri 5, išleistas 1567 m.) ir „Knygą apie stebinančių gamtos reiškinių priežastis, arba apie burtus“ (De naturalium effectuum admirandorum causis seu de incantationibus liber, išleista 1556 m.). Dar paminėtinas traktatas „Apie mitybą ir augimą“ (De nutritione et auctione, 1521 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas (1984)