Salarų kalba
| Salarų kalba Salırça/سالارچا | |
| Kalbama | Kinija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 70 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Altajaus – tiurkų – ogūzų – salarų |
| Rašto sistemos | kinų raštas, arabų raštas, lotynų raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | slr |
Salarų kalba (سالارچا, Salırça) – tiurkų kalbų šeimos, ogūzų pogrupio kalba, vartojama salarų tautybės žmonių, gyvenančių Kinijoje (Činghai ir Gansu provincijose). Šią kalbą vartoja ~70 tūkst. žmonių (iš viso yra 90 tūkst. salarų).
Salarų kalba yra oficiali salarų autonominėse teritorijose – Sunhua salarų bei Dzišišan Bonano, Dongsiango ir Salarų autonominėse apskrityse.
Salarų kalba XIV a. atsiskyrė nuo kitų ogūzų kalbų, kuomet salarai patraukė į rytus ir įsikūrė Kinijoje. Laikui bėgant kalba ryškiai paveikta tibetiečių ir kinų kalbų.
Salarų kalba neturi oficialios abėcėlės. Tradiciškai ji buvo užrašoma arabišku raštu, tačiau standartizuotos perrašos nėra. Kartais naudojamas lotynų raštas, paremtas kitų tiurkų kalbų abėcėlėmis, bet jis nėra populiarus tarp salarų, todėl kalba neretai užrašoma kiniškais rašmenimis.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||