Benekainys
| Benekainys bltr. Беняконі, rus. Бенякони | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Varanavo rajonas |
| Kaimiškoji apylinkė | Benekainių kaimiškoji apylinkė |
| Gyventojų | 1 247 |
 Vikiteka |
Benekainys |
Benekáinys[1] (bltr. Беняконі, rus. Бенякони) – agromiestelis Baltarusijoje, Gardino srityje, 12 km į šiaurę nuo Varanavo, prie Šalčios upės, kelio Šalčininkai–Varanavas pusiaukelėje. Apylinkės centras. Benekainių geležinkelio stotis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Benekainių dvaras žinomas LDK laikais. 1634 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapija, 1638 m. – prieglauda. XVIII a. įkurta mokykla. 1902 m. pastatyta dabartinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (sovietmečiu uždaryta, 1989 m. grąžinta katalikams). 1910–1945 m. veikė Vilniaus žemės ūkio tyrimo stotis. Apie 1930 m. pastatyta dabartinė Benekainių geležinkelio stotis.
Iki 1795 m. Benekainys priklausė Vilniaus vaivadijai, valdant Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai. XIX a. tai buvo miestelis, Lydos apskrities Benekainių valsčiaus centras.[2] 1920–1939 m. buvo užgrobusi Lenkija, 1939 m. kraštą okupavus TSRS – priskirti Baltarusijos TSR. 1861–1950 m. buvo valsčiaus centras. 1942–1944 m. Benekainių valsčius priklausė Ostlando Lietuvos generalinei sričiai.
-
Miestelio aikštė tarpukariu -
Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia XX a. pr. -
Geležinkelio stotis tarpukaryje -
Motociklininkų žygis į Benekonis 1939 m.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Benekainių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių, jos įėjo į vientisą lietuvių kalbos arealą, visų gyvenviečių pavadinimai lietuviški. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai sparčiai slavėjo. XX a. pradžioje lietuviškai dar kalbėjo maždaug pusė parapijos gyventojų (namuose), kiti – daugiausia baltarusiškai.[3] Pamaldos buvo laikomos tik lenkų kalba. Lenkijos valdymo metais miestelyje veikė Ryto draugijos lietuvių mokykla, aplinkiniuose kaimuose apie 10 mokyklų ir Šv. Kazimiero draugijos 14 skyrių (vėliau uždaryti). 1942–1944 m. veikė lietuviška pradinė mokykla, vėliau kurį laiką progimnazija. Pagal 1942 m. gyventojų surašymą lietuviai sudarė 18 proc. Benekainių valsčiaus gyventojų. XX a. pabaigoje lietuviškai kalbėjo tik pavieniai vyresnės kartos žmonės.[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1880 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[5] | 1921 m.[6] | 1970 m.sur. | 1991 m. | 2004 m. | 2009 m.[7] | 2019 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 63 | 149 | 241 | 180 | 1 726 | 1 512 | 1 319 | 1 279 | 1 247 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Bieniakonie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 218 psl. (lenk.)
- ↑ Benekainys. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 185
- ↑ Petras Gaučas. Benekainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 61 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.