Teatras

Teatras (iš pranc. théâtre; lot. theatrum; gr. théatron vieta, skirta parodymui; v. theasthai pasižiūrėti) – meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas scenoje, dalyvaujant artistams (aktoriams) bei publikai.

Antika

V amžius laikomas dramų klestėjimo laikotarpis. Žymiausi tragedijų kūrėjai: Sofoklis, Aischilas, Euripidas.

Struktūra ir vaidinimų organizavimas

Teatras suvokiamas kaip tam tikras pastatas. Teatro statinys būdavo be stogo. Senąjį teatrą sudarė 3 dalys:

1. Apvali aikštelė – orchestra, ten dainuodavo choras, tai buvo būtina dramos dalis;
2. Skėnė – ji buvo už orchestros;
3. Kalvos šlaitas, ten buvo sustatyti suolai.

Vaidinimus organizavo valstybė, kuri ruošdavo dramų rašymų konkursus. Šventės metu rungdavosi 3 kūrėjai. Kiekvienas iš jų turėjo sukurti po 3 tragedijas ir vieną linksmą pjesę. Vyrai, užsidėję kaukes, vaidindavo moteris, kadangi moterims būdavo draudžiama. Kiekvieno dramaturgo kūrybai buvo skiriama po vieną dieną.

Graikų drama atsirado VI a. pr. m. e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų, gamtos atgimimo apeigų. Jų choro dalyviai giedodavo giesmes apsirengę ožių kailiais. lš to kilo tragedijos pavadinimas (tragedija - ožių daina).

lš Dioniso švenčių kilo ir komedija. Pradžioje buvo ritualas, daina, giedodavo ditirambas Dionisui. Iš ditirambų kilo choras.

Dramos buvo vaidinamos tik per šventes. Vaidindavo po atviru dangumi, orchestrofe (kalno papėdės aikštelėje). Šlaite būdavo įrengti akmeniniai suolai žiūrovams.

Antikos teatre vaidino tik vyrai. Jie būdavo su kaukėmis, kurios dengė visą galvą. Atėniečiai per metus švęsdavo 3 Dioniso šventes.

Vykdavo dramos rašytojų varžybos. 3 autoriai parodydavo po 3 tragedijas ir 1 satyrą. Atsirado korifėjus, kuris užmezgė pokalbį su choru.

Pjesės vertinimas

Dioniso teatras

Komisija spręsdavo, kas geriausiai pasirodydavo. Ją sudarė dešimt žmonių – po vieną iš kiekvienos apygardos. Vaidinimai vykdavo visą dieną. Iš pradžių scenoje vaidindavo 1 aktorius, po to jų daugėdavo.

Rūšys

Iš pradžių teatrai buvo tik choriniai. Teatras buvo ne pramoga, o šventas reikalas. Šitaip atėniečiai pagerbdavo Dionisą. Giedant buvo prašoma dievų malonės. Vėliau šalia choro atsirado ir aktorių teatrai.

Teatrai, vaidinimai vyko du kartus per metus, per Derlingumo ir vyno dievo Dioniso šventes, pietiniame Akropolio šlaite. Teatras talpino 30 000 žiūrovų.

Epidauro amfiteatras – didžiausias išlikęs antikinis teatras Graikijoje.

Statiniai: senovės romėnų teatras

Romėnų teatras (Kom Al DekKa) – gerai išsilaikęs statinys su galerijomis, mozaikinėmis grindimis, marmurinėmis kėdėmis žiūrovams, kur tilpdavo iki 800 žmonių. Ptolomėjų laikais čia buvo Pano parkas ir malonumų sodas. Įrašai teigia, kad ši vieta kartais būdavo naudojama imtynių konkursams. Teatrą sudaro trylika balto marmuro, importuoto iš Europos, pusrutulio formos aukštų. Jo kolonos padarytos iš žalio marmuro, įvežto iš Azijos, ir raudono granito, importuoto iš Asuano. Užkulisiai abiejose scenos pusėse dekoruoti mozaikine danga. Einant nuo teatro žemyn, galima pamatyti masyvias arkas ir akmenines sienas, romėnų vonių mūrą ir jų namų liekanas.

Nuorodos

Vikicitatos

• Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus [1]^{[neveikianti nuoroda]}, [2] Archyvuota kopija 2006-08-31 iš Wayback Machine projekto.