Sula

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sula – maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, kuris pavasarį perduodamas po žiemos atsigaunančio medžio vainikui. Iš beržų ir klevų gaunamos sultys, vartojamos kaip gėrimas.

Kitos reikšmės – Sula (reikšmės).

Maisto chemija

Suloje yra nemažai svarbių mineralinių medžiagų Šviežioje beržų suloje nustatyti devyni makro- ir mikroelementai.

mg kg^-1:

Cu vario 0,09
Fe geležies 0,67
Cr chromo 0,02
Mn mangano 1,17
Zn cinko 1,49
Na natrio 14,5
Mg magnio 22,0
Ca kalcio 56,5
K kalio 115,0

Beržų suloje būna 1-2 %, o klevų – 2-4 % (cukrinių klevų (Acer saccharum) – iki 20 %) cukraus.

Gavimas

Lietuvoje sula buvo gana populiarus gėrimas iki XX a. vidurio.

Tinkama gėrimui sula pradeda bėgti, vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-5 °C, tokia sula bėga 1-2 savaites. Klevai sulą ima duoti maždaug savaite anksčiau, nei beržai.

Sula gaunama, medžio kamieno apačioje pragręžus nedidelę, kelių centimetrų gylio skylutę, į kurią įstatomas latakėlis sulai surinkti. Baigus rinkti sulą, skylutė užkemšama šakele ar mediniu kamščiu, užtepama sodo tepalu arba derva. kad neįsimestų puvinys.

Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 ar daugiau litrų sulos. Klevai sulos duoda ne tiek daug, tačiau ji būna cukringesnė (senovėje naudota maisto saldinimui). Iš beržų, nedarant jiems žalos, galima saikingai leisti sulą 10 metų.