Scilė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Scilė arba Skilė (gr. Σκύλλα) graikų mitologijoje – jūros pabaisa, kita reikšmė – Megaros princesė.

Jūrų pabaisa

Scilė buvo viena iš dviejų pabaisų (kita Charibdė). Jos kūną sudarė dvylika šuniškų kojų ir žuvies uodega. Ji viena iš Forkino arba Hekatės, Kratėjos, Lamijos arba Keto (Scilė yra žinoma kaip Porcejidė) dukterų. Jūreiviams keliaujant sąsiauriu, stengiantis išvengti vienos pabaisos, jie pakliūna kitai ir atvirkščiai. Iš to ir kilo posakis Tarp Charibdės ir Scilės, reiškiantis situaciją tarp dviejų pavojų, kai vieno išvengimas reiškia patekimą kitam.

Homero Odisėjas, klausydamas Kirkės patarimo, plaukė pro Scilę, nes Charibdė galėtų nuskandinti visą jo laivą. Odisėjas sėkmingai praplaukė pro abi pabaisas, bet Scilė pagavo šešis jo vyrus ir suėdė gyvus.

Tradiciškai Charibdės ir Scilės vieta sieta su Mesinos sąsiauriu ties Sicilijos krantu, priešinga uola vadinama Scile. Ten dėl susitinkančių vandens srovių susidaro sūkurys, bet jis retai kada pavojingas. Neseniai mokslininkai dar sykį ieškojo Charibdės ir Scilės buvimo vietos ir rado daug labiau tikėtiną jos buvimo vietą netoli Skilės kyšulio vakarų Graikijoje.

Princesė

Scilės skulptūrėlė V a. pr. m. e. Britanijos muziejuje, Londone

Scilė buvo Megaros princesė, karaliaus Niso duktė. Nisas buvo nesužeidžiamas, nes turėjo raudonų plaukų sruogą, slepiamą jo baltuose plaukuose. Kretos karalius Minas užpuolė Megarą, bet Nisas žinojo, kad jis negali būti nugalėtas savo raudonų plaukų sruogos dėka. Jo dukra Scilė, įsimylėjo Miną ir tai jam įrodė, nukirpdama tėvo raudonų plaukų sruogą. Nisas mirė, ir Kreta užėmė Megarą. Bet Minas užmušė Scilę už tėvo išdavystę. Ji pavirto jūros paukščiu, persekiojamu savo tėvo – jūros erelio.