Pseudopodija

Pseudopodijos – laikini eukariotinių ląstelių membraniniai išsikišimai, atliekantys judėjimo funkciją ir padedantys vykdyti fagocitozę. Ląstelės, turinčios pseudopodijas, vadinamos ameboidinėmis.

Pseudopodijas paprastai formuoja amebos ir baltosios kraujo ląstelės (konkrečiai – neutrofilai ir fagocitai).

Kaip ir blakstienėlės ar žiuželiai pseudopodijos padeda ląstelei judėti^[1], tačiau skiriasi šių darinių sandara. Pseudopodijos susiformuoja aktino polimerizacijos į filamentus dėka. Be to, judėjimo principas taip pat skiriasi. Pseudopodijas turinčios ląstelės paprastai šliaužia paviršiais paskui jas tempiančias ataugėles.

Be judėjimo funkcijos, pseudopodijos padeda ląstelei vykdyti stambių dalelių, pvz., mikroorganizmų, endocitozę, taip pat žinomą kaip fagocitozė^[2].

Tokios pačios sandaros ir panašią funkciją atlieka ir kitos specializuotos membraninės ataugos: lamelipodijos ir filopodijos, skiriasi tik jų ilgis ir jas turinčių ląstelių tipai.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

↑ Alberts, Molecular Biology of the Cell, 4th ed.
↑ The internet Encyclopedia of Science, Cell Biology, Pseudopodium: http://www.daviddarling.info/encyclopedia/P/pseudopodium.html

Vikiteka: Pseudopodija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie citologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Alberts, Molecular Biology of the Cell, 4th ed.

[2] The internet Encyclopedia of Science, Cell Biology, Pseudopodium: http://www.daviddarling.info/encyclopedia/P/pseudopodium.html

[1]

[2]