Mauručiai
Mauručiai | ||
---|---|---|
54°46′44″š. pl. 23°46′05″r. ilg. / 54.779°š. pl. 23.768°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Prienų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Veiverių seniūnija | |
Gyventojų | 301 | |
Vikiteka | Mauručiai | |
Mauručiai – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, prie kelio 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai , šiauriau kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai , 2 km į šiaurės rytus nuo Veiverių. Mauručių seniūnaitija. Per kaimą eina geležinkelis Kaunas–Kybartai, yra Mauručių geležinkelio stotis. Veikia granito, marmuro gaminių bendrovė „Mauručių ąžuolas“, Katechetikos ir tikybos mokymo metodinis centras.[2]
Istorija
redaguotiMauručiai sparčiai plėtėsi nuo XIX a. vidurio nutiesus geležinkelį. 1935 m. rugpjūčio mėn. kaimo gyventojai aktyviai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike. 1950–1992 m. buvo kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1919–1949 m. | Veiverių valsčius | Marijampolės apskritis |
1949–1950 m. | Kauno apskritis | |
1950–1962 m. | Veiverių apylinkė | Kazlų Rūdos rajonas |
1962–1995 m. | Prienų rajonas | |
1995– | Veiverių seniūnija | Prienų rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1886 m. ir 2021 m. | |||||||
1886 m. | 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
349 | 332 | 420 370 (kaime) 50 (gst.) |
316 | 353 | 314 | ||
1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | ||
364 | 391 | 394 | 383 | 301 | - | ||
|
Žymūs žmonės
redaguotiKaime gimė:
- Antanas Kučingis (1899–1983), dainininkas, operos solistas.
- Pranas Gudynas (1900–1929), Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas.
- Jurgis Kovas (1903–1941), Lietuvos karininkas, karo lakūnas.
- Kazys Skučas (1894–1941), generolas, paskutinės LR Vyriausybės vidaus reikalų ministras (kaime atidengtas atminimo akmuo).
- Vladas Audronaša-Suchockis (1904–1971), rašytojas ir revoliucionierius.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Mauručiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 477 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Mauručiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 536 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Mauručiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 21
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.