MO muziejus
| MO muziejus | |
|---|---|
| |
| Vieta | Pylimo g. 17, Vilnius |
| Architektas | Studio Libeskind, DO architects |
| Atidarymas | 2018 m. spalio 18 d. |
| Plotas | 3100 kv.m |
MO muziejus – modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje.
2009 m. mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įsteigtas Modernaus meno centras (MMC). Iki 2017 m. veikė kaip „muziejus be sienų“ – įgyvendino visuomenei ir Vilniaus miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus, leido meno edukacijai skirtas knygas.[1][2]
2018 m. spalio 18 d. atidarytas MO muziejus. Jame sukaupta > 5500 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekcija (nuo 1960-ųjų iki dabar).[3] Vyksta parodos, kino seansai, edukaciniai užsiėmimai, koncertai.[4]
Muziejus išleido 25 edukacinius meno leidinius, surengė > 30 dailės parodų. Bendradarbiaujant su kuratore Egle Vertelkaite, pasitelkus > 100 dailininkų Vilniaus senamiestyje įgyvendintas Literatų sienos projektas. > 200 Literatų gatvės sienoje instaliuotų plokštelių – keramikinių, metalinių, plastikinių – pristato plačią Lietuvos literatūros panoramą.[5] Menininkų kūriniai išsamiai pristatomi MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės parengtoje knygoje „Literatų gatvė. Kultūrinis gidas“ (2014).[6][7] MO muziejus išleido sostinę pažinti kviečiantį J. Marcišauskytės-Jurašienės kultūrinį gidą (2013 ir 2016) apie Vilniaus skulptūras ir paminklus „Vilniaus skulptūrų kelias“. Įkūnytos svarbios lietuvių istorinės asmenybės, kitų tautų atstovai, atspindintys Vilnių kaip multikultūrinį miestą, ir fikciniai personažai, tampantys dar viena pasakojimo apie Vilniaus miestą dalimi.[8]
Istorija
redaguotiMO istorija prasidėjo 2008 m., kai muziejaus steigėjai Viktoras ir Danguolė Butkai nusprendė pradėti sistemingai rinkti dailės kolekciją. Renkant Lietuvos dailės kolekciją nuo 6-ojo XX a. deš. iki šių dienų talkino prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir kiti menotyrininkai. Šio laikotarpio pradžios dailė atspindi Lietuvos kultūros modernėjimą, po stalinizmo epochos prasidėjusį nors nežymų, tačiau nuolatinį kultūros laisvėjimą.[9]
2009 m. įsteigta viešoji įstaiga – Modernaus meno centras (MMC). MMC orientavosi ne tik į dailės kolekcijos rinkimą, bet ir į ugdymą, edukaciją, todėl imtasi knygų apie meną leidybos. Buvo leidžiamos užsienio autorių knygos vaikams apie dailininkus ir meno istoriją. Taip pat leidinių sąrašas buvo pildomas verstinėmis knygomis jaunimui ir suaugusiems, sudarytas Lietuvos tapytojų darbų albumas, Lietuvos modernistų, Arvydo Šaltenio ir Kosto Dereškevičiaus, o 2018 m. – ir MO kolekcijos, grafikos kūrinių albumai. Iki muziejaus atidarymo 2018 m. MMC išleido per trisdešimt knygų apie meną vaikams ir suaugusiems.[10]
MO muziejaus statybos prasidėjo 2017 m. balandžio mėn. buvusio kino teatro „Lietuva“ vietoje. Muziejaus statyba finansuota Viktoro ir Danguolės Butkų lėšomis.[11]
Architektūra
redaguotiMO muziejaus pastatą suprojektavo JAV architektas Danielis Libeskindas. MO muziejaus projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su D. Libeskindo architektų grupe „Studio Libeskind“ ir Lietuvos architektų komanda „Do Architects“. Tai yra pirmasis „Studio Libeskind“ projektas Baltijos šalyse.[12]
2017 m. vasarį pradėti buvusio kino teatro „Lietuva“ griovimo darbai.[13] 2017 m. balandį baigus griovimo darbus, pradėtos MO muziejaus statybos, į būsimo pastato pamatus įkasama simbolinė laiko kapsulė.[14] MO muziejaus statybos buvo finansuojamos privačiomis V. ir D. Butkų lėšomis. Tai pirmas tokio masto kultūros mecenatystės projektas, įgyvendinamas nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.[15]
Muziejaus erdvės
redaguotiMO muziejaus erdvės pritaikytos laisvalaikiui. Pirmame aukšte yra holas su universalia renginių sale, muziejaus parduotuvė, kavinė MO bistro, meno kūrinių saugykla, antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė, skirta didžiosioms MO parodoms, įrengta trečiame aukšte. Viena svarbiausių muziejaus architektūrinių detalių – spiraliniai laiptai, primenantys DNR grandinę – ne tik viena dažniausiai fotografuojamų muziejaus vietų, bet ir simboliškai sieja MO muziejų su jo steigėjų praeitimi.[16]
Šalia muziejaus taip pat įrengtos poilsio erdvės. Čia įkurtas miestiečiams ir svečiams visuomet atviras skulptūrų sodas bei terasa.[17]
Skulptūrų sodas
redaguotiMO skulptūrų sode eksponuojami MO kolekcijai priklausantys Nacionalinės premijos laureatų kūriniai. Tai – Mindaugas Navakas, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmęsis įvietinto meno; Petras Mazūras, pastaruoju metu puoselėjantis konceptualiąją skulptūrą; Vladas Urbanavičius, išgarsėjęs savo „Krantinės arka“ (2009), vilniečių praminta „Vamzdžiu“. Taip pat MO sode eksponuojamos ir Ksenijos Jaroševaitės figūrinės skulptūros.[18]
MO muziejaus sodui ir jame esantiems MO kolekcijos meno kūriniams pažinti sukurtas e.gidas.
Parodos
redaguotiDidžioji ir mažoji MO parodos
redaguotiMO muziejus kasmet pristato 2 didžiąsias (spalį ir balandį) ir 2–3 mažąsias parodas.[19] Muziejuje nėra nuolatinės ekspozicijos: parodos yra keičiamos, siekiant kiekvienoje jų pristatyti vis kitus MO kolekcijos autorių kūrinius. Parodos analizuoja skirtingas, Lietuvoje ir pasaulyje svarbias temas, siekiama pristatyti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno kūrėjus Lietuvos publikai, platesniame – tiek užsienio meno, tiek kitų sričių – kontekste.
Kolekcija
redaguotiMO muziejaus kolekcija – viena didžiausių Lietuvoje privati meno kolekcija, sudaryta iš lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių menininkų-modernistų kūrinių ir apimanti laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų.[3] Ją sudaro daugiau nei 4500 lietuvių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių.[3] Nuo 2011 metų kolekcijai yra suteiktas nacionalinės reikšmės statusas.[20]
Kolekcijos branduolį sudaro gausūs tapybos, grafikos, fotografijos ir videomeno rinkiniai, juos papildo mažesnis skulptūros ir tarpdisciplininių menų (performanso, instaliacijos ir kt.) rinkinys.[21] Šie rinkiniai – ir jų kontekstas – yra pateikiamo Lietuvos moderniosios ir šiuolaikinės dailės raidos apibūdinimo pagrindas.
Dalis surinktų kūrinių – ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtas menas, kuriam tuo metu didieji Lietuvos muziejai neskyrė dėmesio, atsižvelgdami į valstybės politiką. Taip pat pristatoma kūrėjų karta, kuri į meno sceną įžengė Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Daugelis kolekcijos autorių aktyviai kuria ir šiandien, yra pripažinti Lietuvoje ir užsienyje.[22]
Internetiniame puslapyje, sukurtame 2009 m., pateikiamos visų MO muziejaus įsigytų darbų reprodukcijos arba nuotraukos, papildytos rašytine, vaizdine ir garsine medžiaga, surinkta lankantis dailininkų dirbtuvėse ir fiksuojant susitikimų akimirkas, dirbtuvių interjerai, mintys apie kūrybą. Menotyrininkų tekstai pasakoja apie kūrėjus ir jų darbus, audiogidai ir aprašymai plačiau supažindina su kūriniais.[23]
MO kūrinių kolekcija nuolat pildoma naujais ir aktualiais lietuvių meno darbais.
Tapyba
redaguotiKolekcijos branduolį sudaro tapyba, apimanti apie 250 menininkų kūrybos pavyzdžius. Kolekcija prasideda tarpukario modernizmą tęsusių Antano Gudaičio, Leono Katino, Algirdo Petrulio kūriniais, tęsiant 7-to dešimtmečio kartos, socrealizmo doktrinoms priešinga spalvinga, ekspresyvia ir dekoratyvia Jono Švažo, Vinco Kisarausko, Vincento Gečo ir kt. tapyba. Vėliau sekė 8-ajame dešimtmetyje neoekspresionizmą perėmusių Antano Martinaičio, Algimanto Jono Kuro, Kosto Dereškevčiaus ir kt. kūryba. Taip pat abstrakčią tapybą vysčiusių Lino Katino, Eugenijaus Cukermano, Laimos Drazdauskaitės ir kt. kūriniai. Muziejuje sukaupta 9-tojo dešimtmečio neoekspresionistų Alfonso Vilpišausko, Arūno Vaitkūno, Jono Gasiūno ir kt. tapyba.
Paskutinių dviejų dešimtmečių kūriniai MO kolekcijoje – ekspresyvus Alono Štelmano, Jovitos Aukštikalnytės realizmas, Patricijos Jurkšaitytės, Eglės Gineitytės neoromantizmas ir Pauliaus Juškos, Žygimanto Augustino neoakademizmas, konceptualios realizmo variacijos Eglės Ridikaitės, Agnės Jonkutės tapyboje.
Grafika ir fotografija
redaguotiMO muziejuje sukaupta nuo 1960 m. iki šių dienų grafika bei humanistinės Lietuvos fotografijos mokyklos fotografų Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko, Romualdo Rakausko darbai. Taip pat vėlesnių kartų autorių Alfonso Budvyčio, Vytauto Balčyčio fotografijos.
Video menas
redaguotiVideo meno kolekcija apima dokumentalius kūrinius, sukurtus naudojantis socialinio tyrimo strategijomis (Artūras Raila, Robertas Antinis), ir individualias siurrealistines tikrovės interpretacijas (Jurga Barilaitė, Evaldas Jansas, Svajonė ir Paulius Stanikai).
Skulptūra
redaguotiMuziejuje formuojamas skulptūros fondas, kuriame yra tarp skulptūros ir objekto balansuojantys Petro Mazūro, Mindaugo Navako, Gedimino Akstino kūriniai.
Jaunosios kartos menininkai
redaguotiKolekciją papildo jaunosios kartos menininkų (Andriaus Zakarausko, Lino Jusionio, Adomo Danusevičiaus, Eglės Karpavičiūtės, Monikos Furmanavičiūtės ir kt.) kūryba.
MO kolekciją sudaryti padeda menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė, remiamasi kitų menotyrininkų, meno kritikų rekomendacijomis. Kolekcijoje esantys darbai profesionaliai restauruojami ir saugojami saugyklose.
MO muziejus skiria daug dėmesio autorių kūrybos pristatymui ir viešinimui. Rengiami interviu su menininkais, dalies kūrinių audiogidai. Visa MO muziejaus veiklą atspindinti informacija ir kolekcija talpinama interneto svetainėje [24]
Nuorodos
redaguotiIšnašos
redaguoti- ↑ MO muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-03.
- ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-06-07-modernaus-meno-centras-keicia-pavadinima-vadinsis-mo-muziejumi/160338
- ↑ 3,0 3,1 3,2 https://www.alfa.lt/straipsnis/50407648/d-ir-v-butku-mo-muziejus-pretenduoja-tapti-geriausiu-2020-m-europos-muziejumi
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/ Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://madeinvilnius.lt/vilniaus-istorija/9-taji-jubilieju-mini-literatu-gatves-projektas/
- ↑ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-12-gidas-po-vilniaus-literatu-gatve/115050
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/#projektai Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Atsinaujinęs kultūrinis gidas „Vilniaus skulptūrų kelias“ kviečia į kalėdinį pasivaikščiojimą sostinėje“. delfi.lt. Delfi. 2016-12-08. Nuoroda tikrinta 2024-03-20.
- ↑ Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
- ↑ Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
- ↑ https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/01/17/mo-muziejus-vilniuje-iskele-pabaigtuviu-vainika
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/#architektura Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.alfa.lt/straipsnis/50140853/griaunamas-legendinio-kino-teatro-lietuva-pastatas
- ↑ https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2017/04/19/i-moderniojo-meno-centro-pamatus-ikasta-laiko-kapsule
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mo-muziejus-zengia-dar-viena-svarbu-zingsni-link-finiso.d?id=76925677
- ↑ Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/#architektura Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/#mo-skulpturu-sodas Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://mo.lt/wp-content/uploads/2020/03/MO-metine-ataskaita-2018-2019.pdf
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/#kuriniu-kolekcija Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/#kuriniu-kolekcija Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://mo.lt/apie-mo/#kuriniu-kolekcija Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Narbutienė, D., Paberžytė, U., ir Stasevičiūtė, I. (Red.) (2018). MO muziejus. Vilnius: MO muziejus.
- ↑ Raminta Jūrėnaitė, „Lietuvos tapyba. 1960–2013“.
54°40′56″ š. pl. 25°17′26″ r. ilg. / 54.68222°š. pl. 25.29056°r. ilg.