Konija
Konija – miestas Turkijoje, Anatolijos plokščiakalnio pietuose, į pietus nuo Ankaros; provincijos centras. Per Koniją eina Stambulo-Bagdado geležinkelis, keliai į Izmirą, Ankarą, Adaną. Oro uostas. Metalo apdirbimo, chemijos, cemento, odos, tekstilės (daugiausia medvilnės, šilko), maisto pramonė. Kilimų audimo, keramikos amatai. Turizmas. Seldžiukų universitetas (įkurtas 1975 m.). Archeologijos, etnologijos ir kiti muziejai.
Konija turk. Konya | |
---|---|
Konijos reginys | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Turkija |
Provincija | Konijos provincija |
Gyventojų | 1 365 287 |
Plotas | 620 km² |
Tankumas | 2 202 žm./km² |
Altitudė | 1 200 m |
Vikiteka | Konija |
Kirčiavimas | Kònija |
Pagrindiniai architektūros paminklai: Alaedino mečetė (XII–XIII a.), Insės minareto medresė (XIII a.), Karatajaus medresė (XIII a.), Mevlanos mauzoliejus.
Istorija
redaguotiNuo seno miestas žinomas kaip Ikonijus (gr. Ἰκόνιον).[2] 1071 m. atiteko turkų seldžiukų įkurtai valstybei. Jos valdovas Suleimanas sostinę perkėlė į Ikonijų, pavadino ją Konija, o nuo 1092 m. tapo sultonato sostine. XIII a. Konijoje gyveno vienas žymiausių persų poetų, sufijų – Rumi. Vėliau čia įsikūrė jo idėjomis sužavėtas dervišų Mevlevių ordinas. XIII a. viduryje dėl mongolų įsiveržimo ir vidaus kovų sultonatas susilpnėjo. Nuo 1313 m. Konija priklausė turkų Karamanidų emyratui, nuo 1474 m. Osmanų imperijai. Iki XVI a. buvo Osmanų kunigaikščių rezidencija. Turkijos Respublikos laikais Konija buvo svarbus islamo centras, besipriešinęs sekuliarizacijai.[3]
Sportas
redaguoti- Konyaspor (futbolas)
-
Selimijos mečetė
-
Mevlanos (Rumi) muziejus
-
Savivaldybės rūmai
-
Alaedino mečetė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ TURKEY: Konya
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 223
- ↑ Konija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006