Kadišas (hebr.קדיש‏‎ = qaddish – „pašventinimas“) – vienas iš pagrindinių judėjų liturgijos elementų. Jo tema yra Dievo vardo šlovinimas ir šventinimas, išreiškiama Dievo karalystės atėjimo viltis. Kadišas skaitomas atsigręžus veidu į Jeruzalę. Vienose bendruomenėse atsistoja visi nariai, kitose tą daro tik gedintieji.[1]

Išskiriama keletas Kadišo rūšių. Visas Kadišas skaitomas pasirinkto bendruomenės nario pamaldų pabaigoje, o per rytmetines pamaldas – jų metu. Vadinamoji pusė Kadišo yra skaitoma pasirinkto bendruomenės nario tarp pamaldų dalių, taip jas susiejant. Šios Kadišo rūšies tekstas yra be kelių paskutinių eilučių. Kadiš de Rabbanan skaitomas tų, kurie gedi artimųjų, po bendrų Talmudo studijų sinagogoje. Būdinga tai, kad pakeistos kai kurios maldos teksto eilutės. Taip pat yra gedinčiųjų Kadišas, nors pats Kadišas savo tekste nemini nei mirties, nei mirusiųjų prisikėlimo. Kadišas yra sakomas laidotuvių metu, taip pat pirmus 11 mėnesių po laidotuvių. Šį Kadišą skaito artimi mirusiojo giminaičiai, baigiantis kiekvienai pamaldos daliai. Vėliau – per kiekvienas metines. Šiuo atveju gali būti kartojamas po papildomų psalmių skaitymo.[1] Kadišas neturi būti sakomas vieno žmogaus – reikalingas mažiausiai 10 žydų dalyvavimas (minyan).

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Aušra Pažėraitė. Kadišas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006