Acinonyx jubatus
Gepardas (Acinonyx jubatus)
Gepardas
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Katiniai
( Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
( Felinae)
Gentis: Gepardai
( Acinonyx)
Rūšis: Gepardas
( Acinonyx jubatus)
Binomas
Acinonyx jubatus
Schreber, 1775
Sinonimai
Paplitimas
Apytikslis paplitimo arealas
Gepardų porūšių apytikslis natūralus paplitimo arealas Afrikoje ir Azijoje 2015 m.
Apytikslis paplitimo arealas
Gepardų istorinis paplitimo arealas Afrikoje ir Azijoje bei jų tankumas:
     istorinis paplitimas
     žemas tankumas
     vidutinis tankumas
     aukštas tankumas

Gepardas (Acinonyx jubatus) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.

Pavadinimas

redaguoti

Gepardo (Acinonyx Jubatus) mokslinio pavadinimo pirmasis lotyniškas žodis Acinonyx yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia pusiau įtraukiamus, nelabai paslankius nagus, o jubatus yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia karčius.[2]

Paplitimas

redaguoti

Istoriškai rūšis buvo plačiai paplitusi pietvakarių Azijoje, įskaitant Indijos subkontinentą ir beveik visoje Afrikoje, išskyrus jos atogrąžų klimato juostoje augančių drėgnųjų atogrąžų miškų zoną.

Dabartiniais laikais priskiriami prie pažeidžiamų ar esančių prie išnykimo ribos rūšių ir jų paplitimo arealas labai sumažėjęs, fragmentiškas. Vakarų Azijos dalyje beveik išnykę, išlikę tik Irano centrinėje dalyje. Afrikoje daugiausiai išlikę žemyno pietryčiuose, nors negausios populiacijos išlikusios ir kitose žemyno dalyse.

2016 m. šaltiniais, pasaulyje išlikę ∼7 100 individų.[3]

Indijoje 1952 m. išnykus vietinių azijinių gepardų (Acinonyx jubatus venaticus) porūšio populiacijai ir kadangi azijinių gepardų populiacija ypatingai maža ir ant išnykimo ribos, vietoj jų iš Pietų Afrikos regiono suplanuota introdukuoti Acinonyx jubatus jubatus porūšį, kurių pirmieji individai Indijoje į laisvę turėtų būti išleisti prieš 2022 m. rugpjūčio 13 ar 15 d.[4][5]

Buveinė

redaguoti

Gyvena dažniausiai savanose, bet tankių miškų ir kalnų vengia.

Medžioklė ir mityba

redaguoti

Gepardai yra vizualūs medžiotojai. Kitaip nei kitos didžiosios katės, gepardai yra dieniniai, t. y. jie medžioja anksti ryte ir vėlyvą popietę. Gepardai lipa į „žaidimų medžius“ arba termitų struktūras, kad gautų optimalų stebėjimo vaizdą ir galėtų pastebėti grobį horizonto fone. Medžioklė susideda iš kelių dalių. Ją sudaro grobio aptikimas, prisėlinimas, persekiojimas, šuolis (arba grobio pagavimas) ir nužudymas dusinamuoju įkandimu į gerklę.[6]

Žinduolių rūšys kurias medžioja gepardai, evoliucijos bėgyje išvystė greitį ir kitus būdus, kaip išvengti gepardo ir kitų plėšrūnų nasrų. Gepardai medžioja mažus ir vidutinio dydžio gyvūnus, sveriančius nuo 20 iki 60 kg, bet dažniausiai mažiau nei 40 kg. Pagrindinis jų grobis - nedideli, vidutinio dydžio kanopiniai. Jų grobį dažniausiai sudaro gazelės (Gazella), ypač Tomsono gazelės (Eudorcas thomsonii), impalos (Aepyceros melampus) ir kitos mažos ir vidutinio dydžio antilopės, kiškiai, paukščiai ir graužikai. Gepardai taip pat medžioja didesnių bandų kanopinių gyvūnų jauniklius.

Kaip įprasta, gepardai mieliau medžioja laukinių gyvūnų rūšis ir vengia medžioti naminius gyvūnus, bet šiuo atveju tik išimtis yra sergantiems, sužeistiems, seniems, jauniems ir nepatyrusiems gepardams. Paprastai nuo gepardų grobio nukentėję naminiai gyvuliai taip pat būna ligoti, sužeisti, seni ir žinoma jauni. Bet laikant naminius gyvulius kraluose ir naudojant nemirtinas apsaugos priemones galima labai sumažinti jiems gepardų plėšrumą.

Išvaizda

redaguoti

Gepardo krūtinė yra gili ir jo juosmuo siauras. Šiurkštus gepardo kailis yra gelsvai rudas su juodais 2-3 cm skersmens taškais. Jis gerai pridengia gyvūną, kai jis medžioja. Baltoje pašonėje nėra taškų, bet uodegoje jie yra, kur susilieja ir sudaro juodus žiedus uodegos gale. Gepardo galva nedidelė. Juodos „ašaros“ eina nuo akių kraštelio, link nosies, iki burnos, kad apsaugotų akis ir kad šviesa netrukdytų medžioti.

Subrendusių gepardų svoris nuo 21 iki 72 kg, bet vidutiniškai 34-56 kg,[6] aukštis pečių lygyje 67–94 cm, kūno ilgis yra nuo 110 iki 150 cm, o uodega yra 84 cm ilgio. Patinai yra truputį didesni nei patelės ir turi truputį didesnę galvą, bet ženklesnių skirtumų tarp lyčių nėra. Palyginus su panašaus dydžio leopardu gepardas paprastai yra trumpesnio kūno, bet turi ilgesnę uodegą ir yra aukštesnis (paprastai 90 cm aukščio) ir atrodo aptakesnis.

Kai kurie gepardai turi retą kailio mutacija, kurio raštas su didesnėmis juodomis, netaisiklingų formų dėmėmis ir per nugarą einančiomis išilgomis trimis linijomis – tokie individai yra žinomi kaip „karališkieji gepardai“. Anksčiau manyta, kad tai kita rūšis, tačiau jis tiesiog yra afrikinio gepardo mutacija. „Karališkieji gepardai“ pasitaiko labai retai.

Porūšiai

redaguoti

Išskiriami 4 porūšiai ir jų geografinis paplitimas:[7][8].

Filogenezė

redaguoti

Kladogramoje pavaizduotas pumų linijos filogenetinis ryšys su kitomis jai artimomis giminingomis katinių šeimos gentimis:[10]





Lūšių linija

Lūšys (Lynx)





Pumų linija
Gepardai (Acinonyx)

Gepardas (Acinonyx jubatus)  



Pumos (Puma)

Puma (Puma concolor)  


Jaguarundžiai (Herpailurus

Jaguarundis (Herpailurus yagouaroundi)  






Rainuotųjų kačių linija

Rainuotosios katės (Felis)


Leopardinių kačių linija

Manulai (Otocolobus)



Prionailurus








Yra trys gepardų gyvenimo ciklo etapai: jaunikliai – nuo gimimo iki 18 mėnesių, paauglystė – nuo 18 iki 24 mėnesių ir brandus amžius – nuo 24 mėnesio iki gyvenimo pabaigos.[6]

Laisvėje gepardai išgyvena 11-12 metų,[11] nelaisvėje - 17-20 metų.[6]

Gepardai yra patys greičiausi žinduoliai žemėje, anot patikimai išmatuoto greičio, jie gali išvystyti iki 98 km per valandą greitį, tačiau nepajėgia bėgti ilgų nuotolių. Teigiama, kad įsibėgėti iki 100 km/val. jie gali per 3,5 sekundės.[12] Skirtingai nei kitos katinių šeimos rūšys, nėra geri laipiotojai bei skirtingai nei kitos didžiosios katės, neriaumoja.

Senovėje gepardus naudojo kaip medžioklinius žvėris antilopėms medžioti.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. „IUCN Red List - Acinonyx jubatus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2014-05-28.
  2. cheetah-research.org / The Cheetah – ORIGIN OF THE NAME
  3. ncbi.nlm.nih.gov / The global decline of cheetah Acinonyx jubatus and what it means for conservation; United States National Library of Medicine (Jungtinių Valstijų valstybinė medicinos biblioteka) | 2017 Jan 17; 114(3): 528–533. Published online 2016 Dec 27.
  4. hindustantimes.com / Kuno National Park to get long-awaited cheetahs from Africa on August 13 | Published on Aug 05, 2022
  5. thehindu.com / Cheetahs likely to arrive in Madhya Pradesh’s Kuno National Park before August 15; Jacob Koshy, Suhasini Haidar. NEW DELHI | JULY 20, 2022; UPDATED: JULY 21, 2022
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 cheetah.org / Physical Characteristics of Adult Cheetahs; Cheetah Conservation Fund
  7. repository.si.edu / A revised taxonomy of the Felidae. Special Issue, No 11 | Winter 2017
  8. catsg.org / Revised taxonomy of the Felidae, (2 subfamilies, 8 lineages, 14 genera, 41 species, 77 subspecies)
  9. Rare triplet Asiatic cheetah cubs mark an important first for the species; By Megan Marples, CNN | May 11, 2022
  10. researchgate.net / Phylogeny and evolution of cats (Felidae); Authors: Lars Werdelin, Nobuyuki Yamaguchi, W.E. Johnson, S.J. O’Brien. In book: Biology and Conservation of Wild Felids (pp.59-82) Publisher: Oxford University Press. Editors: D.W. Macdonald, A.J. Loveridge | January 2010
  11. cheetahzimbabwe.org / The cheetah Archyvuota kopija 2022-08-25 iš Wayback Machine projekto.
  12. Cheetah Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

redaguoti

Galerija

redaguoti