Kilęs iš Šiaurės Afrikos, greičiausiai iš buvusios Senovės Romos provincijos Kabilijos. Viename savo laiške mini esąs gimęs romėnu (Romanus natus). Tačiau Pontifikų knyga (Liber Pontificalis) jį aprašo kaip afrikiečių tautos (natione Afer) žmogų, taigi jis galėjo būti ir spalvotasis, ir šviesesnio gymio berberas. Iki 492 m. arkidiakonas, popiežiaus Felikso III patarėjas ir sekretorius.
Išrinktas popiežiumi siekė Bažnyčios vienybės, norėjo atnaujinti Romos santykius su Rytų bažnyčiomis, panaikinti schizmą, prasidėjusią dėl Konstantinopolio patriarcho Akakijaus skelbto monofizitizmo. Laiške Bizantijos imperatoriui Anastasijui I suformulavo doktriną apie pasaulietinę ir bažnytinę valdžias, pastarąją pripažino aukštesne už pasaulietinę. Gynė Petro primatą ir Romos jurisdikcinį pirmumą prieš Konstantinopolio patriarchatą. Jis yra pirmasis popiežius, 495 m. Romos sinode pavadintas vicarius Christi.
Gynė 451 m. Chalkedono susirinkimo nutarimus, kovojo prieš Akakijaus, Euticho, Nestorijaus monofizitines doktrinas. Parašė laiškų, kuriuose kėlė visuomenines, politines problemas, teologinių traktatų, smerkiančių pelagijonus ir monofizitus.
Gelazijui I priskiriamas autorių veikalų ir apokrifų sąrašas „Gelazijaus dekretas apie priimtinas ir nepriimtinas knygas“ (Decretum Gelasianum de libris recipiendis et non recipiendis) ir vadinamasis „Gelazijaus sakramentarijus“, į kurį, kaip spėjama, pateko jo parašytų maldų. Nuo jo laikų ir jo dėka pradėta švęsti Šv. Valentino diena[1]
↑Gelasijus I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 493 psl.
Catholic Encyclopedia, Volume VI. New York 1909, Robert Appleton Company. Nihil obstat, 1 settembre 1909. Remy Lafort, S. T.D., Censor. Imprimatur +Cardinale John Murphy Farley, Arcidiocesi di New York|Arcivescovo di New York;
Giovanni Sicari, «Reliquie Insigni e „Corpi Santi“ a Roma», 1998, collana Monografie Romane a cura dell’Alma Roma.
Vikiteka