Signiferis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Signiferis (lot. signifer) – Senovės Romos legionierius, nešiojęs kohortos ar centurijos signumą (lot. signum). Kiekviena centurija turėjo savo signiferį, tad legionas iš viso turėjo 59 signiferius. Kiekviena kohorta turėjo šešias centurijas, vadinasi – ir šešis signiferius, bet kohortos pirmosios centurijos signiferis buvo laikomas vyresniu už likusius penkis kohortos signiferius.
Romos imperijoje legionuose dalinių emblemas nešiodavo ne tik signiferiai, bet ir akviliferiai, imaginiferiai, veksiliarijai ir drakonarijai.
Signiferis kaip štandarto nešiotojas
redaguotiSigniferis nešiodavo savo padalinio karinę emblemą signumą. Signumą sudarydavo ant stiebo pritvirtinti diskai (lot. philarae) ir kiti elementai. Stiebo viršuje būdavo lapiškas ieties antgalis arba plaštakos atvaizdas, simbolizavęs kareivių duotą priesaiką). Kartais signumas turėdavo ir vainiko atvaizdą, galbūt rodžiusį apdovanojimą ar buvusį garbės ženklu.
Signumo nešiojimas mūšyje būdavo pavojingas, kadangi signiferis būdavo pirmoje eilėje ir savigynai galiojo nešioti tik kumštinį skydą. Apie signumą grupuodavosi centurijos kariai.
Legionierius, siekiantis tapti signiferiu, turėdavo būti apmokytas. Apmokymą einantis karys vadindavosi signiferio discentas (lot. discentes signiferorum 'signiferio mokinys').
Signiferis kaip finansininkas
redaguotiSigniferiai ne tik nešiodavo signumus, bet ir būdavo centurijos finansų tvarkytojai bei legionierių pinigų saugotojai.
Patys signiferiai būdavo duplikarijai – jie gaudavo dvigubą algą.
-
Konstantino triumfo arkos bareljefas, kuriame pavaizduoti keli signiferiai -
Knygos „Romos kavaleristų antkapiai Vokietijoje“ iliustracijos. Dešiniajame antkapyje iš Vormso matyti signumas.
