Horos
- Kitos reikšmės – Horos (reikšmės).
Horos – Dzeuso ir Temidės dukros graikų mitologijoje, metų laikų deivės.[1] Dažniausiai mituose yra minimos trys pirmosios kartos horos.
- Pirmoji horų karta buvo metų laikų deivės, antroji – buvo tvarkos ir įstatymų deivės, trečioji – turto ir gerovės deivės, valandos arba ketvirtoji karta – dienos laiko deivės globėjos.
Pirmoji karta
- Mene pirmosios kartos horos dažniausiai vaizduojamos kaip jaunos, patrauklios moterys apsuptos spalvotų gėlių, vešlios augmenijos ir kitų vaisingumo simbolių. Jos buvo garbinamos daugiausia kaimo žemdirbių.
Antroji karta
- Antroji karta buvo tvarkos ir teisingumo deivės, kurios užtikrindavo stabilumą visuomenėje. Jos daugiausia buvo garbinamos Atėnuose, Arge, Olimpijoje.
Trečioji karta
- Šios horos buvo pripažintos tik kai kurių autorių, kaip ir horomis-valandomis stipriai abejojama.
Valandos
- Dvylika horų-valandų (iš pradžių buvo tik dešimt), dienos laiko deivės globėjos. Valandos eina nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
Horų sąrašas
- Pirmoji karta:
- Antroji karta:
- Trečioji karta:
- Valandos (ne visų pripažistama):
- Augė – pirmoji šviesa;
- Anatolė – saulėtekis;
- Muzika – muzikos ir studijų valanda;
- Gimnastika – gimnastikos, pratimų valanda;
- Nimfė – švarinimosi valanda (prausimasi, maudimasis);
- Mesembrija – vidurdienis;
- Spondė – po priešpiečių išliejant vyno aukojimas;
- Eletė – maldininkas (maldos metas), pirmosios popietės darbo valandos;
- Aktė (Kipris) – valgymas, malonumas, antrosios popietės darbo valandos;
- Hespera (Hesperis) – vakaras;
- Didis (Dysis) – saulėlydis;
- Arktos – paskutinė šviesa;
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Horos. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-05-07).