sopėti
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]Cognate with Latvian sāpēt (“to hurt”), of unknown further origin. The supposed reconstructed root, Proto-Indo-European *seh₂p-, appears to have no cognates in other branches.[1] There is a semantic and vague phonetic resemblance to Hittite [script needed] (kappilae-ᶻᶦ, “to pick a fight”), the latter which is probably from a Proto-Indo-European *ḱep- (“to curse, fight”) and cognate with Sanskrit शप् (śap, “to curse, swear”), though the shift from *ḱ > s would have to be explained, if related.
Pronunciation
[edit]Verb
[edit]sopė́ti (third-person present tense sópa, third-person past tense sopė́jo) [2]
Conjugation
[edit]Conjugation of sopėti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
sopu | sopi | sopa | sopame, sopam |
sopate, sopat |
sopa | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
sopėjau | sopėjai | sopėjo | sopėjome, sopėjom |
sopėjote, sopėjot |
sopėjo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
sopėdavau | sopėdavai | sopėdavo | sopėdavome, sopėdavom |
sopėdavote, sopėdavot |
sopėdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
sopėsiu | sopėsi | sopės | sopėsime, sopėsim |
sopėsite, sopėsit |
sopės | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
sopėčiau | sopėtum, sopėtumei |
sopėtų | sopėtumėme, sopėtumėm, sopėtume |
sopėtumėte, sopėtumėt |
sopėtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | sopėk, sopėki |
tesopa, tesopie |
sopėkime, sopėkim |
sopėkite, sopėkit |
tesopa, tesopie | ||
Participles of sopėti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | sopąs, sopantis | sopamas | |
| past | sopėjęs | sopėtas | |
| past frequentative | sopėdavęs | — | |
| future | sopėsiąs, sopėsiantis | sopėsimas | |
| participle of necessity | — | sopėtinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | sopėdamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | sopant | |
| past | sopėjus | ||
| past frequentative | sopėdavus | ||
| future | sopėsiant | ||
| manner of action (būdinys) | sopėte, sopėtinai | ||
Synonyms
[edit]Derived terms
[edit]verbs derived from sopėti
nouns derived from sopėti
Related terms
[edit]verbs related to sopėti
adjectives related to sopėti
References
[edit]- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “sopė́ti”, in Słownik etymologiczny je̜zyka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 583
- ↑ 2.0 2.1 “sopėti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.