Pergi ke kandungan

Layo

Mantad Wikipedia

Halia
Scientific classification
Kingdom:
(unranked):
(unranked):
(unranked):
Order:
Family:
Genus:
Species:
Z. officinale
Binomial name
Zingiber officinale

Layo (Jawi: ‏هليا; ngaran botani: Zingiber officinale Roscoe) nopo nga iso tanom inonggo rizom dau naanu om asaru gunoon sabaagi rampa pomoroso id suang onsokon om rusap koubasanan.[2] Notumbayaan do tanom dti nopo nga mantad Asia Tenggara Maritim[3] om pininggisaman do tulun Austronesia suai ko temu putih om lempoyang[4]sumusuhut nakasarabak kopomogunoon id India, China, Afrika Barat om Caribbean.Iti kaampai id suang paganakan Zingiberaceae, ii nogi kaampai kunit,[5] pelaga, om lengkuas. Tanom jahe nokategori sabagai tanom kultigen i au olias do masi tu natagakan do komiloon dau sumuni maya linsou miagal kogumuon kawo rampa suai om oubas sumuni maya reproduksi vegetatif momoguno gamut dau i koutuson mantad winonsoi pinili tulun .[4]

Pogun di ogumu poposoliwan layo nopo nga India, China, Nigeria, Australia om Thailand. Pananaman do layo id Malaysia oboros do kakal po pinggisaman songkuri-kuri sabagai tanom mintootoiso toi'ko pinotomo miampai tanom saka miagal ko, baranggi, puun gata om piasau sawit.

Layo nogi nointutunan sabaagi aliah, lia (Dayak), lahya (Komering) om lahia (Nias)[6][7] miagal nogi boros guas Proto-Austronesia *laqia.[8] Ngaran-ngaran suai sarantau Nusantara: jahe id suang boros Sunda, jae (Jawa), jhai (Madura), jae (Kangean), jahi (Lampung), sipodeh (Minangkabau)[6][7] om kinkh toi' ko khing-daen (Thailand).

Kopomogunoon dau sabaagi tulam nopo nga miampai momorisis di rizom omulok toi'ko piroloton miampai sambal balacan om akanon miampai takano..Opodos om lidas soira akanon. Kiwaa tolu kawo i asaru padagangaon id kadai, miagal ko:

  • Layo gajah/badak: i bobos alaku id taran sompomogunan. Kowoowoyoon dau nopo nga agayo olombon om roso dau au adalaan opodos. Tonsi rimpang dau kiwarana do osilou gisom opurak.
  • Layo osilou: i ogumu gunoon sabagai rampa onosokon. Roso om wongi dau atarom kopio. Ginayo do rimpang au adalaan agayo om okodo i kiwarana do osilou.
  • Layo taragang: kiharo tumau pati di ogumu om roso dau nopo nga i bobos topodos, gisom do apatong kopio montok kakamot guas do farmasi om jamu. Om gunoon nogi sabagai pengawet andang id industri takanon tu kowoowoyoon dau i antibakteria mongidu bakteria patogen om gunraag takanon.[9] Ginayo do rimpang dau bobos tokodo om kulit kiwarana do aragang om serat dau lobi agayo nung kabanding miampai layo di suai.

Kowoowoyoon botani

[simbanai | simbanai toud]

Herba asadang o ginayo kinawa 60 gisom 125 sentimeter.

  • Guas: Guas aiso kayu, poturidong sumuni, berumpun, rizom dau rumolot do sumuni id tana di agayo, tonsi dau osilou o warana, kulit kiwarana do sokulit au atarang, sobul kawagu dau kiwarana do aragang.
  • Roun: Roun nopo nga ahandui om dompok otutus, kiwarana do otomou otu'o, disan alamou, rawo do roun sumoliwan mantad rizom.
  • Wusak: Wusak majmuk, au kopio agayo, osilou-silou od opurak, jambak wusak tandaha om tondu sumoliwan mantad pialatan kelopak roun.

Rizom layo kiharo waig, karbohidrat, serat, kalium, fosforus, kalsium, tenaga, protein, gentian, niasin, asid amino, gingerols, oleoresin, pati minyak, vitamin A, B dan C, lemak, asid organik, tumau sumarabak miagal zingeron, zinzerol, zingeberal, zingiberin, borneol, seniol om feladren.[minog tuwod]

Oboros do kaanu iti mongubat toruol ogumu angin id suang tinan, toruol tulu, sistom pencernaan au osonong, toruol tundu-undu, mingiilob, goripitan, disentri, asma, oruol tian, reumatisme, koluyungon raha i au osonong, mati pucuk, lomog kinoris batin, nawanit do gipan, osgitan tinan, oruol tawak, tuat saraf i lomog, auk sasakayon, kukul arasak, odoron, mongidu waig kilendir, om raha bandat outong hamis.[minog towud]

Id suang nansakan

[simbanai | simbanai toud]

Layo gunoon sabagai rampa pomoroso id suang onsokon id bontuk layo ahata om layo okoring. Layo nogi milo wonsoyon sabagai mumuk layo, halwa layo, bosou layo om kakamot pomoroso do mogisuusuai taakanon. Koubasan, rizom layo ridison om obugon id suang waig talasu, toi'ko pisompuron miampai waig i pinogolok miampai roun teh montok momonsoi teh layo.

Pongusapan

[simbanai | simbanai toud]

Id suang pongusapan, koubasan, layo nopo nga onuon id suang bontuk tiinumon layo (id pomitanan nopo nga teh layo toi'ko waig mantad layo tinanok), layo okoring toi''ko pati layo. Layo oboros do kaanu monguhup mongoondom do takanon, papagaras kinoris batin, moinginggumu gamau om mangidu tayub i haro id suang do tinai tokoro om tinai agayo. Rusap-rusap mantad halia nogi nga boroson do kaanu monginsonong piipiro toruol miagal ko oingalahan, kukulan, migrain, oruol nipon, oruol tulang, sengugut om apakaot kangkab. Layo nogi kikowoowoyoon do karminatif om kapatai kuman nung onuon sabagai rusap. Ponoriukan i winonsoyo do ponoriuk Universiti Michigan i pinosoliwan id American Association of Cancer Research popokito do layo kaanu mamatai sel kanser..

Guno suai

[simbanai | simbanai toud]

Layo milo wonsoyon montok poposoliwan tumau om aasil ekstrak. Kakamot aktif id suang ekstrak layo nopo nga gingerols om oleoresin. Tumau layo milo wonsoyon do kakamot pomoroso tinumon tua'ua, konfeksionari, kosmetik om rusap.

.mw-parser-output .reflist{font-size:90%;margin-bottom:0.5em;list-style-type:decimal}.mw-parser-output .reflist .references{font-size:100%;margin-bottom:0;list-style-type:inherit}.mw-parser-output .reflist-columns-2{column-width:30em}.mw-parser-output .reflist-columns-3{column-width:25em}.mw-parser-output .reflist-columns{margin-top:0.3em}.mw-parser-output .reflist-columns ol{margin-top:0}.mw-parser-output .reflist-columns li{page-break-inside:avoid;break-inside:avoid-column}.mw-parser-output .reflist-upper-alpha{list-style-type:upper-alpha}.mw-parser-output .reflist-upper-roman{list-style-type:upper-roman}.mw-parser-output .reflist-lower-alpha{list-style-type:lower-alpha}.mw-parser-output .reflist-lower-greek{list-style-type:lower-greek}.mw-parser-output .reflist-lower-roman{list-style-type:lower-roman}

Intangan nogi

[simbanai | simbanai toud]

Tuwad soliwan

[simbanai | simbanai toud]
  1. "Zingiber officinale". Germplasm Resources Information Network. Agricultural Research Service, United States Department of Agriculture. Linoyog ontok 10 Disember 2017.
  2. "Ginger, NCCIH Herbs at a Glance". US NCCIH. 1 September 2016. Linoyog ontok 2 February 2019.
  3. Ravindran, P.N (2004). "Introduction". In Ravindran, P.N; Babu, K.Nirmal (eds.). Ginger The Genus Zingiber. Boca Raton: CRC Press. p. 7. ISBN 9781420023367.{{cite book}}: CS1 maint: url-status (link)
  4. 4.0 4.1 Dalby, Andrew (2000). Dangerous Tastes: The Story of Spices (id boros Inggeris). Berkeley: University of California Press. p. 21. ISBN 978-0-520-23674-5.{{cite book}}: CS1 maint: url-status (link)
  5. "Curcuma longa L." Plants of the World Online, Kew Science, Kew Gardens, Royal Botanic Gardens, Kew, England. 2018. Linoyog ontok 26 March 2018.
  6. 6.0 6.1 Bermawie, Nurliani; Purwiiyanti, Susi (2011). "Botani, sistematika dan keragaman kultivar jahe". In Supriadi; Yusron, M; Dono, Wahyuno; Miftahudin; Eflana (eds.). JAHE (Zingiber officinale Rosc.) (PDF). Bogor: Badan Penelitian dan Pengembangan Pertanian. p. 1. ISBN 978-979-548-031-0.{{cite book}}: CS1 maint: url-status (link)
  7. 7.0 7.1 Crawfurd, John (2017). Sejarah Kepulauan Nusantara: Kajian Budaya, Agama, Politik, Hukum dan Ekonomi. Vol. 1. Translated by Zara, Muhammad Yuanda. Yogyakarta: Penerbit Ombak. p. 366. ISBN 9786022584698.{{cite book}}: CS1 maint: url-status (link)
  8. Blust, Robert; Trussel, Stephen (2010). "*laqia: ginger". Austronesian Comparative Dictionary. Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology. Linoyog ontok 23 November 2022.{{cite web}}: CS1 maint: url-status (link)
  9. Rialita, Tita; Rahayu, Winiati Pudji; Nuraida, Lilis; Nuratama, Budi (2015). "Aktivitas Antimikroba Minyak Esensial Jahe Merah dan Lengkuas Merah terhadap Bakteri Patogen dan Perusak Pangan". Agritech. 35 (1): 43–52.