Verbū nedielė
Verbū nedielė (dar Verbū sekmadėinis, Verbas) ī katalėkiška švėntė, katra ėšpoul kuožnās metās lėkus vėinā nedielē lėgo Velīku. Tas ī gavienės čiesos, vuo čiesos terp Verbū nedielės ė Velīku nedielės dėdliausė gavienė ī – Dėdliuojė nedielė. Verbū nedielė palē krėkštiuoniu viera ī skėrta pamėnavuotė Kristaus ižėngėma i Jerozalė.
Par Verbū nedielė žmuonis i bažninčė nešas kuokiū medė a krūma šakaliu – verbū. Žemaitiūs tas tonkiausē būs žilvītē, karklā, kėtor Lietovuo – ieglē, vuo Vėlniaus kraštė – tuokės mondras ėš sausū kvietku ė iegliu ėšsoktas „šloutas“. Konėgs tas verbas pašvėntėn, vuo paskom tėi, katrėi parnešė švėntintas verbas tora anuom ėšvanuotė sava nomiškius, ka anėi laimingā solauktom Vielīku. Paskom tas verbas paded i kuokė pagarbė vėita (pvz., ož švėnta abruozdielė), ka ana kieravuotom nomūs nug perkūnėjės. Verbuom žmuonis apsmilk ė sergontius gīvuolius, anūm ded ont skaudamu vėitu.