Lėižovis

Žmuogus ėškėšės lėižovi

Lėižovis (luotīnėškā: lingua) īr blaškos, ėšo skersā roužītu moskolū padėrbts ė gleivėnės apdėngts stoborėniu gīvūnu narīs, katros īr bornuos ertmie.

Lėižovis īr nuognē slinkus narīs, katros gal keistė sava skvarma ė padėjėma. Ožčiaupos borna, ožpėlda vėsa anuos ertmė, prėikī ė šuonūs lėit vėršotėnios ėr apatėnios dontis, vėršō – velvė. Lėižovis īr pagelbėnis kromtīma narīs, katros draugom so žondās kėš jieda terp dontū, maiš ana so seilėmis, padėrb kōsni ė rījont kėš ana lėiliep. Lėižovis tēpuogi īr pajautėma narīs, ano gleivėnie īr gausoms bendra pajautėma – prisėlėitėma, karštoma, skaudoma – ė skanoma receptuoriu. Draugom so velvė ė žondās lėižovis bornuo gal padėrbtė neigiama sliegėma.

Paukštiu lėižovis īr so apragiejosio galo. Žōsū ė pīliu lėižovis mēsings, vuo geniū – tēvs ė gal būtė nuognē tuoli ėškėšams.

Nūruodas ė šaltėnē

• ŽMOGAUS ANATOMIJA, I tomas - G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 664 p.
• ATLAS OF HUMAN ANATOMY, 5th edition - Frank Henry Netter, MD., USA: Saunders Elsevier, 2011, 611 p.