Komunėzmos

Komunėzmos (ėš luot. communis - bendros) – utuopėnė vėsoumenės suocēlėnė-ekonuomėnė fuormacėjė, katra tapatėnama so vėsuomenėnė gamības prīmuoniu nūsavībė, baklas vėsoumenės stroktūra, komunėstėnė muoralė.

Komunėzma idiėju skvarmavėmousė itaka padarė tēpuogė krėkščiuonībė. Jiezaus muokīmė atrondamas internacionalėzma, līgībės idiejės, ragėnta torta dalėntė, vuo ne kauptė. Ale pėrmas komunėstėnės idiejės (kāp utuopėnės suocēlėzmos) sklėstė jiemė XVIII o. Suocēlėzma agėtounontīs filosuopā paprastā bova krėkščiuonīs (pvz., Henri de Saint-Simon). Ale klasėkėnė komunėzma pradėninkās laikuomė Karls Marksos ė Frīdrėks Engelsos bova ateistā, krėtėškā rašė aple viera.

Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont.
Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė.