kova

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kova (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kova
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kova	kovos
kilm.	kovos	kovų
naud.	kovai	kovoms
gal.	kovą	kovas
įnag.	kova	kovomis
viet.	kovoje	kovose
šauksm.	kova	kovos

• priešų susirėmimas, mūšis, kautynės
• rungtyniavimas, susirėmimas sporto varžybose. Pvz.: Prasidėjo kova krepšinio aikštelėje.
• įvairių prieštaravimų reiškimasis veiksmais. Pvz.: Politinė kova.
• veikimas, norint pasiekti kokį tikslą. Pvz.: Kova už švarią aplinką.
• priešingų jausmų, siekimų susidūrimas. Pvz.: Kova su savimi.

Sinonimai

    kova: priešų susirėmimas

mūšis kautynės grumtynės

batalija (psn.) karas karionė (psn.)

    kova: rungtyniavimas, susirėmimas sporto varžybose

grumtynės

Vertimai

  kova: priešų susirėmimas, mūšis, kautynės

Anglų kalba: war

Suomių kalba: kamppailu