Vengrijos darbininkų partija
Vengrijos darbininkų partija veng. Magyar Dolgozók Pártja | |
Pirmasis lyderis | Mátyás Rákosi |
---|---|
Paskutinis lyderis | János Kádár |
Įkurta | 1948 m. birželio 12 d. |
Panaikinta | 1956 m. spalio 31 d. |
Pirmtakė | MKP MSzDP |
Įpėdinė | MSZMP |
Laikraštis | Szabad Nép |
Politinė ideologija | |
Politinė pozicija | Kraštutinė kairė |
Nacionalinė narystė | Tėvynės liaudies frontas |
Tarptautinė narystė | Kominformas (1948-1956 m.) |
Partijos vėliava | |
Vengrijos darbininkų partija (VDP) (veng. Magyar Dolgozók Pártja, MDP) – valdančioji Vengrijos komunistų partija 1948-1956 m.
Partija susikūrė susijungus Vengrijos komunistų partijai (veng. Magyar Kommunista Párt (MKP)) ir Vengrijos socialdemokratų partijai (veng. Magyar szocialdemokrata part (MSzDP)).[1] Iš pažiūros tai buvo lygiavertė sąjunga, tačiau iš tikrųjų susijungimas įvyko dėl didžiulio Vengrijos komunistų ir Sovietų Sąjungos spaudimo socialdemokratams. Keletas socialdemokratų, kurie nebuvo nustumti į šalį dėl komunistų „saliamio“ taktikos, po susijungimo greitai buvo išstumti, todėl partija iš esmės tapo MKP su nauju pavadinimu. Iki 1956 m. jai vadovavo Matjašas Rakošis, tais pačiais metais tris mėnesius – Erne Gere, o galiausiai iki partijos išformavimo – Janošas Kadaras. Kitoms nedidelėms vengrų politinėms partijoms iki 1949 m. pabaigos buvo leista veikti kaip nepriklausomoms koalicinėms partijoms, tačiau jos buvo visiškai pavaldžios VDP.
Per 1956-ųjų Vengrijos revoliuciją, komunistų ratas aplink J. Kadarą ir Imrę Nadį partiją pertvarkė į Vengrijos socialistinę darbininkų partiją (veng. Magyar Szocialista Munkáspárt (MSZMP)). Naujoji I. Nadžio vyriausybė pareiškė, kad sukilimą vertins ne kaip kontrrevoliucinį, o kaip „didį, nacionalinį ir demokratinį įvykį“, ir paleido Valstybės saugumo policiją. Vengrijos pareiškimas tapti neutralia ir pasitraukti iš Varšuvos sutarties organizacijos, 1956 m. lapkričio 4 d. sukėlė antrąją Sovietų Sąjungos intervenciją. Po 1956 m. lapkričio 8 d. J. Kadaro vadovaujama MSZMP visiškai palaikė Sovietų Sąjungą.
Vengrijos darbo liaudies partijos vyriausieji pareigūnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lyderiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nr. | Nuotrauka | Vardas ir pavardė (Gimimo ir mirties data) |
Kadencija | Pareigos | |
---|---|---|---|---|---|
1 | Matjašas Rakošis (1892–1971 m.) |
1948 m. birželio 12 d. | 1956 m. liepos 18 d. | Generalinis sekretorius | |
Pirmasis sekretorius (nuo 1953 m. birželio 28 d.) | |||||
2 | Erne Gere (1898–1980 m.) |
1956 m. liepos 18 d. | 1956 m. spalio 25 d. | ||
3 | Janošas Kadaras (1912–1989 m.) |
1956 m. spalio 25 d. | 1956 m. spalio 31 d. |
Pirmininkas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nr. | Nuotrauka | Vardas ir pavardė (Gimimo ir mirties data) |
Kadencija | Pastabos | |
---|---|---|---|---|---|
1 | Arpadas Sakašičius (1888–1965 m.) |
1948 m. birželio 12 d. | 1950 m. balandžio 24 d. | Taip pat Vengrijos prezidentas (1948-1949 m.) ir prezidento tarybos pirmininkas (1949-1950 m.) |
Rinkimų istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nacionalinės asamblėjos rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rinkimai | Partijos lyderis | Balsai | % | Vietos | +/– | Pozicija | Vyriausybė |
---|---|---|---|---|---|---|---|
1949 m. | Matjašas Rakošis | kaip Patriotinio liaudies fronto dalis | 285 / 402 |
285 | 1-a | Vienintelė teisėta partija | |
1953 m. | 206 / 298 |
79 | 1-a | Vienintelė teisėta partija |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ John, Neubauer; Török, Borbála Zsuzsanna (2009). The Exile and Return of Writers from East-Central Europe: A Compendium. New York: Walter de Gruyter. p. 140.